Ar tūkstančiai geriausių veislinių telyčių išplauks į Kiniją?
Penkių Kinijos skirtingų regionų veterinarijos įstaigų direktoriai kartu su VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjo pavaduotoja – valstybine veterinarijos inspektore Rasa Sirutkaityte, UAB „Galvijų centras“ ir galvijų karantino centras direktore Monika Plėvyte-Thomson, Šilutės VMVT viršininko pavaduotoju Vytautu Jasaičiu bei kinų-lietuvių kalbų vertėju prie galvijų karantino centro.
Kinijos ekspertai, atvykę į Lietuvą, galvijų ūkiuose susipažįsta su ūkinių gyvūnų laikymo sąlygomis, šėrimo, gydymo ir kitais procesais, vertina Klaipėdos jūrų uosto ir minėtojo galvijų karantino centro pasiruošimą bei technines galimybes galvijų eksportui.
„Esu tikras, kad vizito metu surinkta informacija turės lemiamos reikšmės priimant teigiamus sprendimus ir jau neužilgo mūsų ūkininkai bei pieno perdirbėjai galės pradėti gyvų galvijų ir pieno produktų eksporto rinkų Kinijoje paieškas“, - teigė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius.
Penktadienį Šilutėje apsilankius penkiems skirtingų Kinijos regionų veterinarijos įstaigų direktoriams, atstovaujantiems septynis regionus, paaiškėjo, kokiu tikslu jie lankosi Lietuvoje. Pasirodo, juos domina 1,5 metų amžiaus ir galbūt jaunesnės telyčios. Vienu metu vienu laivu jie norėtų į Kiniją išplukdyti po 4 tūkst. telyčių.
Šilutės VMVT Kinijos ekspertai domėjosi gyvūnų sveikatos ir pavojingų ligų kontrole, galvijų karantino centre – gyvulių laikymo sąlygomis, kokie vaistai prireikus naudojami, kiek telyčių tilptų tame karantino centre. „Manau, kad kinai liko patenkinti tuo, ką pamatė ir sužinojo. Penktadienį Vilniuje vyks jų kelionės po Lietuvą aptarimas, tada ir sužinosime tikrąją jų nuomonę“, - sakė Šilutės VMVT viršininko pavaduotojas Vytautas Jasaitis.
Pasak UAB „Galvijų centras“ ir galvijų karantino centro vadovės M. Plėvytės-Thomson, anksčiau kinai telyčias pirkdavo iš Rumunijos, bet šios prekybos dėl kažkokių priežasčių atsisakė ir dabar iš visų buvusių sovietinės sąjungos respublikų pasirinko vienintelę Lietuvą.
Lietuva su Kinija vis intensyviau plėtoja ryšius žemės ūkio srityje. Gegužės mėnesį žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė susitiko su Kinijos Generalinės kokybės ir karantino inspekcijos administracijos viceministru, kuris teigė, kad Lietuva laikoma svarbiu „Šilko kelio“ tašku. Lietuva turi gerai išvystytą infrastruktūrą ir yra strategiškai patogioje vietoje, todėl galėtų užtikrinti gerą logistikos bazę į Kiniją eksportuojamiems produktams. Į mūsų šalį vis dažniau atvyksta kinų delegacijos iš skirtingų provincijų, aktyviai ruošiamasi bendradarbiavimui su jais.
Kol kas prekyba su Kinija užima nedidelę Lietuvos užsienio prekybos žemės ūkio ir maisto produktais dalį. 2013 metais eksportas į Kiniją sudarė 4, 3 mln. eurų.
Straipsnio komentarai
