Rajono išrinktųjų pinigai: mokesčius moka tik samdomi darbuotojai
Tarybos naujokė L. Uselienė savo pavyzdžiu rodo, kaip reiktų tvarkyti asmeninius finansus. Tarybos narys A. Martinkus deklaravo per mėnesį vidutiniškai gavęs 750 Lt pajamų.
„Šilokarčema” tęsia pažintį su naujojo šaukimo Šilutės rajono savivaldybės taryba. Praėjusią savaitę susipažinome su Tarybos naujokais. Šiandien panagrinėsime Tarybos narių finansus. Ar visi jie rodo pavyzdį ir sąžiningai moka mokesčius į rajono biudžetą? Ar visi politikai išmintingai tvarko savo asmeninius finansus? Jei rajono išrinktųjų piniginėse švilpauja vėjai, o aplink jų sąskaitas vaikšto antstoliai, vargu ar galima tikėtis, kad tokie politikai geriau tvarkysis su rajono biudžetu.
Samdomas darbuotojas moka daugiau nei verslininkai
Išnagrinėjus rajono politikų turto ir pajamų deklaracijos duomenis už 2014 metus, matome, kad labiausiai prie rajono gyventojų gerovės yra prisidėjęs Tarybos narys konservatorius Zigmantas Jaunius. Per metus politikas sumokėjo net 20 tūkstančių litų gyventojų pajamų mokesčio. Tai beveik dvigubai daugiau nei rajono biudžetui atnešė UAB „Žibai“ vadovas Steponas Kazlauskas, maždaug penktadaliu daugiau nei sumokėjo UAB „Įtampa“ direktorius Algis Bekeris.
Ypatingai įdomiai atrodo švėkšniškio, verslininko Antano Martinkaus turto ir pajamų deklaracija. Politiko šeimos pajamos 2014 m. siekė 9189,15 Lt. Jis sumokėjo net 172 litus gyventojų pajamų mokesčio. Maitinimo verslas Švėkšnoje, matyt, gyvena ne pačius geriausius laikus – todėl politikas per mėnesį uždirbo kiek daugiau nei 750 litų. Čia pamoka visiems, kurie mano, kad visi verslininkai piniguose maudosi.
Mažus mokesčius 2014 metais sumokėjo pakankamai daug rajono politikų. Gyventojų pajamų mokesčio nemokėjo Algirdas Balčytis, Jonas Jatautas, Arūnas Kurlianskas. Vidmanto Gečo sumokėti mokesčiai nesiekia 1 000 Lt. Tačiau minėti politikai, skirtingai nuo A. Martinkaus, deklaravo solidžias pajamas. Tai reiškia, kad jų pajamos yra susijusios su neapmokestinama veikla (žemės ūkio veikla, pajamos iš vertybinių popierių ir pan.). Mes negalime už tai ant jų pykti, jei valstybė už kai kurių rūšių pajamas pati leidžia savo piliečiams nemokėti mokesčių.
Juodai dienai taupo penki politikai
Asmeninių finansų konsultantai siūlo, kad kiekviena šeima turėtų turėti santaupų ir piniginių lėšų tiek, kad kilus finansinėms problemoms galėtų be vargo išgyventi bent pusę metų. Vertinant išrinktųjų Tarybos narių finansų deklaracijas matome, kad tokios išmintingos finansinės politikos laikosi Tomas Budrikis, Raimondas Ambrozaitis, Laimutė Uselienė, Vaidas Povilonis ir Vaidas Bendaravičius. Šie politikai turi „atsidėję juodai dienai“ piniginių lėšų maždaug tiek, kiek siekia jų šeimos pusmečio pajamos.
Minkštų ir pūkuotų finansinių saugumo pagalvių neturi Daiva Žebelienė (jos santaupos siekia 1/3 metinių šeimos pajamų), A. Jakas (neturi santaupų), A. Martinkus (neturi santaupų), Antanas Kubaitis (santaupos siekia 300 Lt). Finansine pagalve negali pasigirti ir meras Vytautas Laurinaitis – politiko turto deklaracijoje ties piniginėmis lėšomis šviečia kuklus nulis.
Būnant iki galo teisingiems būtina pasakyti, kad finansinėse deklaracijose yra rodomos piniginės lėšos, buvusios 2014-ųjų gruodžio 31 dieną. Per 8 mėnesius padėtis galėjo pasikeisti iš esmės.
Miega ant pinigų maišo
Kol pusės Tarybos narių šeimos santaupos balansuoja nuo nulio iki pusės metų dydžio pajamų, tuzinas Tarybos narių finansinio saugumo pagalves sumaišė su batutu. Štai vicemero Algirdo Balčyčio piniginės santaupos siekia kiek daugiau nei 700 tūkst. litų. Turint omenyje, kad politikas deklaravo per metus gavęs kiek daugiau nei 60 tūks. Lt (patogumo dėlei skaičius šiek tiek suapvalinome, - aut. pastaba), netikėtai pasikeitus finansinėms aplinkybėms A. Balčytis finansinio saugumo pagalvę yra susikrovęs net 12 metų į priekį.
Maždaug dvejų metų pajamų dydžio santaupų pagalvę turi susikaupę V. Pozingis, G. Kimbrienė, V. Kainovaitis, A. Pupšys, S. Kazlauskas. Dar pustuzinis Tarybos narių deklaravo turį santaupų, maždaug tiek, kiek siekia jų šeimos metinės pajamos.
Lieka atviras klausimas, kodėl Tarybos nariai laiko tokias dideles lėšas banko sąskaitose arba „čiužiniuose“. Turint omenyje, kad indėliai bankuose šiandien neša labai varganas palūkanas, o santaupos laikomos čiužiniuose yra naikinamos graužikų ir infliacijos, Tarybos nariams reiktų pasitelkti investicinius konsultantus. Blogiausiu atveju jiems galėtų patarti Tarybos naujokė Laimutė Uselienė. Moters finansinė deklaracija galėtų būti naudojama visuose asmeninių finansų vadovėliuose. Politikės šeimos pajamos 2014 m. siekė kiek daugiau nei 50 tūkst. Lt. Santaupų L. Uselienė deklaravo už 26 tūkst. Lt. O likusieji pinigai (21 tūkst. Lt) buvo investuoti į vertybinius popierius, kurie (reikia tikėtis) atneš politikės šeimai solidesnes palūkanas nei terminuotas indėlis banke.
Išrinktų Šilutės rajono savivaldybės tarybos narių turto ir pajamų deklaracijos puikiai parodo, kad mokesčių našta Lietuvoje labiausiai slegia samdomų darbuotojų pečius. Jie moka daugiausia mokesčių, jie geriausiai tvarko šeimos finansus. Negana to jie dar turi išklausyti arogantiškų Tarybos narių - verslininkų pastabas apie gamybos organizavimą ir ekonomiką. Turto ir pajamų deklaracijos parodo, kad garsiai kalba tie, kurių realūs darbai labai nutolę nuo jų žodžių.