Batsiuvystė: milijonieriumi nebūsi, bet alkanas neliksi

Batų kokybė prastėja

Batsiuviai pataria, kad svarbiausia – ne gamintojo vardas ir grožis, o iš ko apavas padarytas. Jų kokybė labai suprastėjo, mat  viena pasaulyje žinoma įmonė anksčiau naudodavo odą, o dabar tik odos pakaitalą – pradėjo akcentuoti ekologiją. Bet taip tik skatina vartojimą, nes už 60 eurų nusiperki batus tik vienam sezonui.  Perkant batus patariama žiūrėti, kad oda būtų kuo storesnė, mat tokia geriau laiko. Dirbtinės odos batus batsiuviai vadina nelaime - gyvūnas išsaugotas, tačiau batus tenka greičiau išmesti.

Pasak beveik visą gyvenimą dirbančiios darbus, susijusius su batais, Nijolės Kovaliovos, batų taisymas – juodas darbas. Verslumo moteris jame mato nedaug. „Kol egzistuoja žmonės, kol jie dėvi apavą – batsiuviai reikalingi, nes žmonės neš taisyti batus“, - sakė pašnekovė ir teigė, kad batsiuvių paslaugomis naudojasi įvairias padėtis visuomenėje užimantys žmonės. Batų taisyklos, įsikūrusios Lietuvininkų gatvėje priešais paštą,  komanda pastebėjo, kad įvedus eurą žmonės pradėjo labai skaičiuoti, kiek kam  išleidžia ir iki šiol daug tokių, kurie kainas verčia į litus.

Auksarankei tenka ne tik batus taisyti, bet ir įvairius daiktus, kuriuos raiteliai naudoja balnodami žirgus, aulus, akordeono petnešas,  kuprines, rankines, diržus ir daugybę kitų dalykų. Ateina ir tokių klientų, kurie prašo net kilimus apsiūti.  Šioje batų taisykloje dirba ir Kazimieras Bernotas. Kolegos teigia, kad darbo daugiau atsiras rudenį, o šią vasara jo nedaug.  „Darbo būna daugiausiai sezonų kaitos metu, o vasarą jo būna mažiau. Besibaigianti vasara – išskirtinė,  darbų itin sumažėjo. Ji mums  prasta – buvo tik daug smulkių darbų. Dėl to ir uždarbis mažėja“, - dėstė N. Kovaliova, kuri iš Šilalės į Šilutę atvyko gyventi dar 1972 metais ir teigė, kad darbo atsiras, kai moterys trumpaaulius pakeis į ilgus batus. Tada vėl atsiranda rimtesnių, nestandartinių darbų – batų aulų siaurinimas, išplatinimai.

K. Bernotas ir jo kolegė N. Kovaliova sako, kad jų paslaugos nėra pabrangusios, kainos išliko tokios pat, tik paverstos į eurus.

Erzina pikti klientai

Įvedus eurą prasčiau sekasi ir batsiuviui Vitalijui Kučinskui. Jaunas vyras sako, kad dabar sulaukia daugybės klientų, kurie guodžiasi, kad vos išsiverčia, jog viskas labai pabrango. Ir šis pašnekovas teigė, kad teikiamų paslaugų  kainos išliko tos pačios. Jam darbo vasarą būna mažiau. Jaunas vyras sako, kad tam, jog nesėdėtų rankų sudėjęs, kai yra mažiau darbo, tada taiso ne tik batus, bet ir rankines, diržus bei kitus mūsų gyventojų atneštus daiktus. Į taisyklą užsuka ir valdžios vyrai, ir vos galą su galu suduriantis žmogus ar kaimo bobutės. H. Šojaus gatvėje dirbantis V. Kučinskas pastebėjo, kad paprastas žmogus moka tiek, kiek pasakoma, o pasiturintis – daugiau dejuoja ir labai taupo, nors jų piniginė tikrai nėra tuščia.

Batsiuvys prisimena, kad dar vaikystėje savo batus susitvarkydavo pats.  Jo šeimoje batus taisančių nebuvo.

Jauną verslininką kartais piktina klientai, kurie nesupranta patys ko nori – klausia patarimo ir jų visiškai nesiklauso.  Vyras teigia, kad yra buvę, jog ne vienam  klientui tiesiog atsisakė taisyti avalynę. „Piktumas, bloga nuotaika mane labai išmuša iš vėžių, negaliu su tokiais bendrauti“, - atviravo V. Kučinskas.

Amatas, su kuriuo gali pasenti

Avalynės remonto paslaugas Taikos gatvėje teikia ir Artūras Tumaitis. Pasak jo, batsiuvystė – amatas, su kuriuo gali pasenti – milijonieriumi nebūsi, bet alkanas neliksi. „Mieste nors ir nėra gyvačių, tačiau  žmonės basi nevaikščios“, - juokėsi batsiuvys. Jam  yra buvę atvejų,  kad žmonės ateina basi su suplyšusiais batais rankose arba išeina be batų, nes palieka juos taisyti. Pasak pašnekovo, batai labai parodo pragyvenimo lygį ir dabar labai išryškėjo skirtingi gyventojų sluoksniai. Vieni jų perka labai brangius batus, kiti – pigius ir prastus. Vyras pastebėjo, kad brangių batų buvo per ekonominį sprogimą, o dabar tokių nebėra. Batsiuvys sako, kad jam liūdniausia tai, jog nebėra to gyvojo branduolio, kurie vienas iš kito „suktų“ produktą ir gerai gyventume, nes daugybė žmonių išsibarstė po įvairias šalis.

A. Tumaitis mano,  kad euras davė ir gero, ir blogo, o sunkiausia tiems, kas gauna mažiausias pajams, nes jie vos galą su galu sudaria.

Avalynę beveik visą gyvenimą taisantis Artūras sakė, kad jis neišsiverstų vien batus taisydamas, todėl šilutiškiams taiso ir rankines, diržus bei daugybę kitų dalykų. Be to, verslininkas užsiima ir raktų gamyba.