Politiku tapęs girininkas nepriklauso jokiai partijai

R. Mažutis dirba Šilutės miškų urėdijos Rambyno girininkijoje girininku. Jis noriai papasakojo „Šilokarčemai“ apie savo jau nueitą kelią. Sakė gimęs ir augęs Vanaguose, Klaipėdos rajone. Tame pačiame kaime, kur gimė ir užaugo žymioji Klaipėdos krašto rašytoja Ieva Simonaitytė.

Kai mažajam Ričardui buvo septyneri ir jau reikėjo pradėti lankyti mokyklą, jo tėvai persikraustė į Saugas. 1985 metais baigė tuometę Saugų vidurinę mokyklą ir įstojo į Lietuvos žemės ūkio akademijos (dabar – Aleksandro Stulginskio  universitetas)  Miškininkystės  fakultetą. Pasidomėjus, kas nulėmė tai, kad pasirinko būtent miškininko profesiją, R. Mažutis atsakė: „Tai, kad Saugose yra medienos ruošos punktas – kasdien matydavau daug medienos. Tėvas tais laikais dirbo vairuotoju Šilutės miškų ūkyje, su juo po miškus neretai važinėdavau – patiko gamta, ramuma miške, ir taip pradėjau svajoti apie miškininko profesiją“.

Bet aukštųjų mokslų 1985-ųjų rudenį R. Mažutis taip ir neparagavo. Tais sovietiniais laikais studentai rugsėjo pirmąją ne auditorijose pradėdavo paskaitų klausytis, o būdavo vežami į kolūkius doroti derlių. Jis su būsimais kurso draugais pateko į daržininkystės ūkį – rovė burokėlius, pjovė kopūstų galvas. Grįžti į akademiją tą rudenį nebeteko – lapkričio 12-ąją buvo pašauktas į sovietų armiją, kurioje tarnavo dvejus metus. Anksčiau į dienines studijas įstojusių studentų į armiją neimdavo, bet 1985-ieji buvo pirmieji metai, kai visus studentus surinko... „Tikriausiai, kareivių sovietų armijoje pritrūko“, - svarstė R. Mažutis.

Grįžęs iš armijos tęsė mokslus ir 1992 metais įgijo miškų ūkio inžinieriaus specialybę.

„Iš studijų laikų išlikę patys gražiausi prisiminimai – buvo truputį laisvesnis gyvenimas. Laisvalaikiu sportuodavome – žaisdavome futbolą, knygas skaitydavome, į šokius nueidavome – juk neužsidarysi tarp keturių sienų, reikia kažkur eiti, bendrauti“, - pasakojo R. Mažutis.

Pirmoji darbovietė buvo Šilutės miškų urėdijos Kintų girininkija, kur iki 1996-ųjų pavasario dirbo girininko pavaduotoju. Tais metais buvo paaukštintas pareigose – tapo Rambyno girininkijos girininku. Tuo metu girininko pareigos buvo sudvejintos, tad iki 2001 metų dirbo ir Rambyno regioninio parko direktoriumi.

1996-ųjų rudenį, jau dirbant Rambyno girininku, atsitiko dar vienas svarbus R. Mažučio gyvenime įvykis. Į girininkiją pirkti malkų atvažiavo Jūratė, kuri taip patiko jaunam girininkui, kad netrukus tapo jo žmona. Dabar J. Mažutienė - Stoniškių pagrindinės mokyklos direktorė.

2013-aisiais už ilgametį darbo stažą ir nepriekaištingą darbo kokybę R. Mažučiui suteikta I  kvalifikacinė girininko klasė.

Rambyno girininkijoje kasmet pagaminama 4–5 tūkst. kietmetrių medienos. Girininkijoje dirba tik trys žmonės – be girininko dar pavaduotojas ir eigulys. O visus darbus miške pagal sutartis atlieka rangovai.

R. Mažutis ne tik pasyviai leidžia laisvalaikį - domisi sportu, mėgsta skaityti knygas, bet yra ir aktyvus Lumpėnų kaimo bendruomenės narys. Padeda rengti įvairias bendruomenės šventes, neseniai jis ir visa bendruomenė aukojo kas kiek galėjo lumpėniškiui Jonui Šakiui, iš kurio namo po gaisro liko tik plikos sienos. Šiuo metu namas jau baigiamas atstatyti.

R. Mažučiui pateikėme ir gana rimtą klausimą – ką jis veiks tapęs į Savivaldybės tarybos nariu? „Pagal galimybes ir kompetencijas stengsiuosi tinkamai atstovauti savo rinkėjus bei ginti jų interesus, stengsiuosi suprasti, įsiklausyti, išgirsti rinkėjų nuomonę, neatsižvelgiant į tai, kokių politinių nuostatų žmogus ją išsakė“, - teigė pašnekovas.

Matyt, ne be reikalo R. Mažutis akcentavo, kad nekreips dėmesio į žmogaus politines nuostatas – nors į Tarybą pateko būdamas partijos „Tvarka ir teisingumas“ kandidatų sąraše, iš tikrųjų jis jokiai partijai nepriklauso. O yra tik, kaip jis pats sakė, „tvarkiečių“ rėmėjas.