Pabrangusios daržovės dar labiau patuštins pinigines

Visus rekordus šiemet sumušė morkos. Supirkėjai už jų kilogramą moka po 0,15–0,30 Eur, o prekybos centruose praėjusią savaitę kainavo po 0,75 Eur/kg, arba 158,6 proc. brangiau nei pernai tuo pačiu metu.

Sausra savo darbą padarė

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorės Zofijos Cironkienės teigimu, sausra savo juodą darbą jau padarė. „Šiemet daržovių bus mažiau ir pasiūla, aišku, bus mažesnė. Praėjusiais metais buvo geras derlius. Įtakos kainoms turėjo ir pernai, rugpjūčio 7-ąją, Rusijos paskelbtas embargas. Kai per naktį uždarė sieną ir dalis krovininių mašinų, pilnų daržovių, liko Lietuvoje, tai ir lėmė kainų kritimą. Šiemet tokių mažų kainų kaip pernai jau tikrai nebebus“, – sakė Z. Cironkienė.

Žemdirbių vertinimu, praėjusiais metais buvo rekordiškai žemos daržovių kainos, o šiemet bus vienos aukščiausių. Daržovių augintojai teigia, kad šiųmetis derlius - perpus, o gal net dar mažesnis nei pernai.

Nelaistomuose laukuose bulvės, burokėliai ir morkos tiesiog kepė dirvoje, nesisuko kopūstų gūžės, svogūnų ropelės dydžiu prilygsta kaštonams. Dar labiau nukentėjo drėgmei itin reiklios daržovės – lauko agurkai, cukinijos, moliūgai – jų net rinkti nereikės. Šiemet situacija daržininkystės sektoriuje prasta - nors tikimasi geresnių supirkimo kainų, tačiau kas, kiek ir ko turės realizuoti, šiandien negali pasakyti nė vienas žemdirbys.

Daržovių augintojai apgailestauja, kad ankstyvųjų veislių kopūstų galvutės dar šiokios tokios susuktos. Vėlyvieji kopūstai susuko galvas, bet ar jie užaugs – niekas nežino. Bulvės kiek užaugo, tai tiek jau užaugo, bulvienojai nudžiūvo, tačiau kasti neišeina, nes žemė luitais eina. Ankstyvesnės morkos dar šiek tiek užderėjo. Tačiau prekinės išvaizdos neturi – kampuotos, suvargusios. Vėlyvesnėms morkoms dar reikėtų augti, tačiau nežinia, kaip bus – suspės ar nebespės užaugti...

Štai praėjusį šeštadienį Šilutės turgavietėje „Šilokarčemos“ korespondento pakalbinti daržovių augintojai irgi nesidžiaugė tokia vasara.

„Dar nepradėjome net nuimti derliaus, kurį turėjome sudoroti jau prieš mėnesį. Buvo sausra, niekas neaugo. Tik dabar daržovės pradeda atsigauti. Auginame visas kopūstines daržoves – brokolius, žiedinius, savojos ir briuselio kopūstus, taip pat česnakus, agurkus, braškes. Turėjome galimybę laistyti tik braškes“, - pasakojo daržovių augintoja Vita Dapkienė iš Pašyšių kaimo.

Armalėnų kaime gyvenantis Gintautas Endzelis juokavo auginantis viską, kas valgoma, ir kas auga – salotas, petražoles, krapus, agurkus, pomidorus, uogas... Pasidomėjus, kokiame plote augina daržoves, jis atsakė: „Yra pusantro hektaro ūkininko sodyba, stovi namas, šiltnamis – užtenka tiek žemės. Šiemet daržovės augo sunkiai – didelė sausra, brangiai kainavo vandentiekio vanduo laistymui. Bet ką padarysi, toks jau yra mano gyvenimo stilius – ūkininkauti. Auginau ankstyvąsias morkas, vėlyvųjų – ne. Ankstyvosios dar šiaip taip užaugo. Turguje prekiauju tik nuo pavasario iki lapkričio mėnesio, nes dar ir į kitą darbą einu – dirbu prestižinėje įmonėje „Šilutės baldai“.

Tą dieną Šilutės turgavietėje kilogramas morkų kainavo 0,4 arba 0,6 Eur.

Žemės ūkio kooperatyvo „Piktupėnų javas“ (Pagėgių sav.) pirmininkas Algirdas Steponavičius „Šilokarčemai“ sakė, kad kooperatyvas turi daržovių laistymo įrangą. Bet laistyti galima tik ten, kur yra vandens – prie upelio ir iškastų tvenkinių. „Vandens neužteko – per sausrą reikėjo laistyti kiekvieną savaitę, - pasakojo A. Steponavičius. - Šiemet ir derlius mažesnės, ir sąnaudos didesnės. Bulvės buvo išdžiūvusios, o kai palijo, subujojo įvairios piktžolės. O nupurkšti jas chemikalais antroje bulvių vegetacijos pusėje. Kova su piktžolėmis buvo beprasmė... Šiemet daržovių derlius maždaug trečdaliu mažesnis. Už kilogramą morkų supirkėjai dabar moka po 0,26 Eur. Šiemet nėra morkų, kadangi išdžiūvo – joms ypatingai tos drėgmės reikia. Ir iš Lenkijos morkų neatveža, nes ten jos dar labiau išdžiūvo“.

Šiemet lenkai – ne konkurentai

Žemdirbiai įsitikinę, kad šį sezoną vietinėje rinkoje vietos užteks visiems, mat sausra nualino visų Europos Sąjungos šalių daržovių ir bulvių laukus. Ne išimtis ir Lenkija, kur gana smarkiai nukentėjo daržovių sektorius. Tuo įsitikino Lietuvos daržovių augintojų asociacijos nariai, neseniai lankęsi šioje šalyje ir bendravę su augintojais bei produkcijos perdirbėjais. Z. Cironkienė pastebėjo, kad Lietuvoje daugiau žalumos, o ten nelaistomi daržovių laukai vietomis visai išdžiūvę. Lenkijos ūkininkai kalba, kad tebus pusė laukto derliaus ir jau dabar lenkų perdirbėjai iš Lietuvos perka kopūstus po 0,18 Eur/kg. Tačiau lenkams galima pavydėti daržovių apdorojimo, pakavimo ir perdirbimo modernių technologijų, kurių lietuviai neįsigijome per nerangumą. Praėjusiu Kaimo plėtros programos periodu lenkai sugebėjo išnaudoti intensyvią ES paramą 75 proc. ir įkurti kooperatyvus bei produkcijos gamintojų grupes. Suprantama, Lietuvoje neprilygstama jų daržovių plotams ir derliams, bet pražiopsota proga pasinaudoti ES lėšomis, kurių dabartiniu paramos laikotarpiu iki 2020 metų skirta gerokai mažiau.

Kalbėdami apie daržovių kainas augintojai nė kiek nedvejodami dėstė, kad visiškai natūralu – jei derlius menkas, parduodama produkcija yra brangesnė.

Tokiu atveju, kai šiųmetis derlius prastas, perpardavinėtojai juk atvežtų iš kitur ir pigesnio. Tačiau dega visa Europa, Lenkija išdegusi dar labiau nei Lietuva.

Patys lenkai, kurie turi sutartis su prekybos centrais, jau zonduoja Lietuvoje – gal kuris nors augintojas galės pasidalyti daržovėmis. Mūsų ūkininkai nelabai leidžiasi į kalbas su lenkais, nes pirmiausia turi patys inventorizuoti daržoves ir įvertinti, ką jiems pavyko išauginti. Mūsų ūkininkai žino savo pardavimo apimtis. Tik spalį ar lapkritį galės įvertinti, ar turi ką nors eksportui, ar ne.

Skaičiuojama, kad šiemet daržovių augintojas iš paprastai išauginamų 50 tonų gaus 20 tonų. Norint išauginti bent jau tas 20 tonų, jas reikėjo laistyti, taigi nors ir mažiau, tačiau tų išaugintų tonų savikaina natūralu, kad išaugo.

Kainų pasiutpolkė

Daržovių augintojų asociacijos statistika tokia, kad šiemet tik salotos buvo pigesnės nei pernai. Tačiau šių daržovių kainai ne lietus ir ne sausra turėjo įtakos. Tiesiog atsirado daugiau salotų augintojų, todėl tarp jų kilo didesnė konkurencija.

Pasak Z. Cironkienės, negalima prognozuoti pardavėjų kainų. Pas augintojus šiandien daržovės yra nuo 20 iki 50 proc. brangesnės. Kad būtų po kelis kartus nėra, tačiau turguje matome kitas kainas. Pardavėjas kaltę dėl kylančių kainų meta augintojams, tačiau taip nėra. Kainos yra skelbiamos viešai. Nurodytos augintojo kainos, supirkimo kainos, mažmeninės kainos turguje, ūkininkų mobiliuosiuose turgeliuose, kaimo parduotuvėse, didžiuosiuose tinkluose. Galima patiems įvertinti, kas kiek uždirba, ir matyti, kieno kokie apetitai. Daržovių augintojams yra skaudu, kad didžiausi kaltininkai dėl kylančių kainų dažniausiai lieka jie.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, už kilogramą morkų supirkėjai dabar moka po 0,15–0,30Eur, o didžiuosiuose prekybos centruose praėjusią savaitę jos kainavo 0,75 Eur – kaina palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu išaugo net 159 proc. Turguose tų pačių morkų kaina išaugo tik 55 proc. Beje, praėjusį sekmadienį Šilutės mažojoje „Maximoje“ morkų išvis nebuvo pirkti...

Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu prekybos centruose bulvių kainos padidėjo 18,6 proc., baltagūžių kopūstų – 37,9 proc., agurkų – 23 proc., svogūnų – 16,3 proc., obuolių (lietuviškų) – 34,1 proc.

Prekybos centruose atpigo tik lietuviški pomidorai – 18,2 proc. O labiausiai pabrango obuoliai perdirbimui – jei pernai supirkėjai už jų kilogramą mokėjo po 0,03–0,05 Eur, tai šiemet – po 0,07–0,10 Eur.