Žuvienės virimo čempionatas tapo partijų kovos lauku

Septintajame žuvienės virimo čempionate dalyvavo keturiasdešimt  komandų. Dvidešimt keturios - ne iš pamario krašto, tik penkias komandas sudarė politinių partijų atstovai. Aštuonios komandos Žuvienės virimo čempionate dalyvavo pirmą kartą.

Vadovavo virėjų komandoms arba buvo jų sudėtyse aštuonių šalies savivaldybių merai. O rusų komandai vadovavo Rusijos Federacijos generalinis konsulas Klaipėdoje Aleksandras Gračiovas.

12 val. vyko iškilmingas čempionato komandų ir virėjų pristatymas, 13 val. – žuvienės virimo startas, o rezultatų paskelbimas, komandų apdovanojimai ir naujojo čempiono inauguracija prasidėjo maždaug valanda vėliau nei buvo numatyta – apie 16 val.

Planuota, kad Žuvienės virimo čempionate bus išvirta pustrečios tonos žuvienės. Tikslesnis jos kiekis čempionatui pasibaigus nebuvo paskelbtas. Pernai buvo išvirta ir žiūrovams išdalinta beveik 3 tonos įvairiausios žuvienės.

Kaip tikroje žuvies pirklių Mekoje vienu ritmu daugiatūkstantinėje minioje skambėjo ne tik lietuvių, bet ir vokiečių, latvių bei rusų žuvienės virėjų pašmaikštavimai Šilutės uosto žuvienės katilų alėjoje.

Šilutės vandenų krašte, kur ypatingą vertę šalia žmogaus turi tiek paukštis, tiek ir žuvis, visi yra laukiami kaip geri seni bičiuliai, su kuriais prie žuvienės puodo galima praleisti marias laiko, nes jis čia neskaičiuojamas.

Žuvienės virimo čempionato vyriausiojo šefo M. Budraičio teigimu, šis renginys užgimė, išdygo ir suklestėjo pamario krašto žmonių širdyse kaip meilės vandens laikrodis. Čia nėra savų ir svetimų, tai atskira vienadienė žuvienės respublika, su puodų ir šaukštų parlamentu, kur kalba, diskutuoja, ragauja ir vėl diskutuoja kiekvienas šios respublikos pilietis nuo mažiausio iki didžiausio, nuo jauniausio iki vyriausio.

Iki šiol buvo jau šeši žuvienės virimo čempionai, pagaliau sulaukta ir septintojo. Pastaruosius du čempionatus laimėjo moterys, įrodydamos, kad tiek žvejyboje, tiek ir verdant žuvienę, jos teisėtos rimtos konkurentės.

Apdovanojimų lietus

Prieš paskelbiant čempionato nugalėtojus buvo įteikti papildomi prizai. Šiemet jų įsteigė Šilutės miškų urėdijos urėdas „tvarkietis“ Vaidas Bendaravičius. Jis foto albumais „Kur jūros vėjas girių viršūnėse“ apdovanojo komandas „Elektrinis ungurys“, „Vištytežerio sygos“, „Viešvilės upėtakis“, „Plungės liūtai“, „Lazdijų aukšlės“, „Dzūkų jūros piratai“, „Ešeriai“ ir „Memelio raudoni pelekai“ iš Neringos, „Žuvies kelias“ (Klaipėdos rajono savivaldybė), komandą iš Latvijos Saldus miesto, taip pat svečius iš Rusijos.

Papildomus prizus čempionato komandoms taip pat dovanojo UAB „Šilutės polderiai“, UAB „Egmina“, Nemuno deltos regioninis parkas (direktorius „tvarkietis“ Vaidas Pavilonis), Šilutės žemės ūkio mokykla, kurioje jau ruošiami jaunieji žuvininkystės specialistai, o Lietuvos vandens tiekėjo asociacijos įsteigtą prizą – tikrą prancūzišką šampaną - šios įstaigos generalinis sekretorius Vaidas Ramonas padovanojo komandai „Senosios Gėgės žvejai“ iš Pagėgių. Atsiimti šį prizą į sceną užlipo ir Pagėgių savivaldybės meras „tvarkietis“ Virginijus Komskis.

Pirmiausia paskelbti žuvies sriubos konkurso nugalėtojai. Trečiosios vietos laimėtoja tapo komanda, surinkusi 105 taškus  - „Traksėdžių viltis“. Antroji vieta atiteko Šilutės miškų urėdijos komandai „Giriniai“, surinkusiai 117 taškų.  Pirmąją vietą iškovojo komanda iš Latvijos Saldus miesto (121 tšk.), jai įteiktas Arnoldo Miluko emalės autorinis darbas.

Tradicinės žuvienės konkurso nugalėtojus apdovanojo AB Vilkyškių pieninė generalinis direktorius Gintaras Bertašius.

Trečiosios vietos nugalėtoja paskelbta šilutiškių komanda „Liberalams kimba“, surinkusi 120 taškų (vyr. virėjas Raimundas Ambrozaitis).

Antrąją vietą laimėjo taip pat surinkusi 120 taškų, bet daugiau pirmumo dešimtukų pelniusi Šilutės ir Platelių bendruomenių jungtinė komanda (vyr. virėja Antanina Adomaitytė). Tradicinės žuvienės virimo pirmosios vietos laimėtoja paskelbta komanda, surinkusi 124 taškus, - Plungės klubo „Lions“ komanda „Plungės liūtai“. Pastariesiems įteiktas čempionato globėjo - Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojo, „tvarkiečio“ Kęsto Komskio specialusis diplomas.

Absoliučiu žuvienės virimo čempionato nugalėtoju tapo partijos „Tvarka ir teisingumas“ komanda „Šilutės ereliai 777“. Ji apdovanota vandenų krašto vandenų herbu ant specialios plaketės ir čempionato vėliava bei specialia prijuoste. Komandos vadovui Algimantui Svitkinui įteiktas Šilutės rajono savivaldybės mero įsteigtas čempiono žiedas. Beje, A. Svitkinas 2012 metais jau yra buvęs Žuvienės virimo čempionato nugalėtoju, tad šiemet dar kartą pademonstravo savo meistriškumą.

K. Komskis neigia kaltinimus

Prieš paskelbiant absoliutų žuvienės virimo čempionato nugalėtoją ėmė pliaupti lietus. O pasidžiaugus, kad laimėjo „tvarkiečiai“ – „Šilutės ereliai 777“ – iškart vietoje plojimų pasigirdo minios švilpimas ir šūksmai: „O ką aš sakiau?! Aš taip ir galvojau!“. Apdovanojimus čempionams  įteikė tos pačios partijos narys, Savivaldybės meras „tvarkietis“ Vytautas Laurinaitis. Jis nepasikuklino nugalėtoją net apkabinti.

Ar negalėjo atsitikti taip, kad šio čempionato globėjas K. Komskis „globojo“ tik savus – „tvarkiečius“, kurie ir tapo absoliučiais čempionais? Tokį klausimą „Šilokarčemos“ žurnalistas pateikė pačiam K. Komskiui. Pastarasis paneigė tokius kaltinimus:

„Reikia žiūrėti, ką globėjas turi bendro su kitais dalykais. Jis yra paprastas teisėjas, turintis vieną balsą iš dvylikos ar keturiolikos žmonių. Manyčiau, kad tai, jog vėl laimėjo žmogus, kuris dvejus metus buvo pirmas, yra normalu. Tokie kaltinimai yra visiška nesąmonė, globėjas neturi jokios įtakos nustatant nugalėtojus. Mes nežinome ir nematome, ką vertiname -  ar „erelių“, ar socdemų, ar „kregždučių“, ar liberalų sąjūdžio komandą. Štai man, „Tvarkos ir teisingumo“ partijos atstovui, būnant čempionato globėju liberalai yra dvejus kartus tapę nugalėtojais. Juk tikrai neįmanoma žinoti, ką vertinu“.

„Partijų komandos neturėtų varžytis dėl nugalėtojų vardo“

Šilutės rajono savivaldybės mero pavaduotojas, socialdemokratas Algirdas Balčytis turi kitokią nuomonę.

„Aš manyčiau, kad partijų komandos turėtų dalyvauti Žuvienės virimo čempionatuose, - sakė A. Balčytis, – bet jų žuvienės nereikėtų vertinti. Todėl dabar daugelis žmonių ir diskutuoja – kodėl ta partija daugiau taškų gavo, arba kodėl ta negavo, kodėl ta partija stipresnė, o ta – ne... Mes, socialdemokratai, žuvienę verdame ne dėl konkurso, o tam, kad pabendrautume su žmonėmis, pabūtume kartu“.

Brangūs mokesčiai prekybininkams

Kol politiniuose ir nepolitiniuose  puoduose kunkuliavo žuvienė, žmonės galėjo įsigyti įvairiausių pirkinių: paveikslų, gaminių iš gintaro, medienos, knygų, žaislų, maisto ir kitų prekių. Pasidomėjome, kaip sekėsi prekybininkams. Daugelio atsakymas buvo, jog prekyba vyksta neblogai. Tik ne vienas guodėsi, kad norint prekiauti čempionato metu tenka nemažai patuštinti pinigines. Pasak kalbintųjų, vieta ne maisto prekes prekiaujantiems kainavo 20 eurų, maisto – 40 eurų. Šilutiškė teigė, kad už vietą reikia susimokėti iš anksto. „Jei blogas oras, prekyba visai nevyksta. Neverta net važiuoti. Norint prekiauti Žuvienės virimo čempionate tenka rizikuoti – susimokėti iš anksto. Tai labai erzina, juk nežinai, koks bus oras“, - kalbėjo moteris.

Šiaulietė, prekiaujanti maisto produktais, teigė, kad 40 eurų nėra baisus mokestis. Pasak jos, dabar visur tokios kainos.

Klaipėdietė teigė, kad  palyginus su kainomis kituose miestuose leidimas prekiauti čempionate yra brangus. Jos duomenimis, Klaipėdoje Jūros šventės metu leidimas kainuoja 110 eurų ir galima prekiauti tris dienas nuo ryto iki vakaro. Pašnekovė prekiauja ir Palangos sezono atidarymo šventėje. Ten tenka sumokėti 60 eurų ir galima prekiauti dvi dienas. „Važiuojam prekiauti, nes tų švenčių rudenį nėra daug. Todėl ir tenka susimokėti, kad ir brangu. Šilutėje žmonės perka, todėl ir važiuojam čia“, - teigė klaipėdietė.

Vartojama daug alkoholio

Paklausėme ir praeivių, ar patinka šventė. Nuomonių sulaukėme įvairių. Labai daug besidžiaugiančių švente. Tačiau teko išklausyti ir kitokių nuomonių. Pagryniškė Kornelija teigė, kad renginys gražus, bet labai varginantis – daug žmonių, visi vaikšto kas kaip nori ir kur nori, todėl net praeiti negali.  Šilutiškė Laimutė džiaugėsi, kad veikia prekybininkų turgelis, nes ten gali nusipirkti gražių smulkmenų, skanios duonos ir šiaip paganyti akis.

Vytautas mano, kad žuvienės vertinimo komisija yra šališka ir labai politizuota. „To neturėtų būti. Juk vieną dieną tas čempionatas neteks prasmės. Todėl nebebus daug norinčių virti žuvienę, nes žinos, kad politiniai katilai vis tiek bus geriausi“, - dalijosi mintimis pašnekovas.

Lina teigė, kad renginio idėja graži, bet jai šventėje akis bado didelis alkoholio vartojimas. „Iš pradžių žuvienes verdančios komandos lyg slapčia jį vartoja patys ir vaišina kitus. Vėliau jau viešai išsitraukia butelius ir drąsiai velnio lašus vartoja patys. Tai negerai. Juk renginyje daug vaikų, paauglių“, - pasibaisėjusi kalbėjo moteris.

Problemos per daug užaštrinamos?

„Nuotaikos geros, žmonių srautas didelis. Jau treti metai čempionato dalyvių skaičius svyruoja tarp keturių penkių nulių.  Nuotaikos džiugios“, - kalbėjo renginio organizatorius Marijus Budraitis. Anot jo, Žuvienės virimo čempionatas – jo tikslas. Su prekybininkais jam netenka derinti jokių klausimų. Tuo užsiima Šilutės uosto administracija.

Pasidomėjo M. Budraičio, šališka ar nešališka ta išvirtos žuvienės vertinimo komisija? Pasak renginio organizatoriaus, dar nėra buvę, kad visi sutiktų su žuvienės vertinimo komisija. „Kuo joje bus daugiau žmonių, ir jei bus keli šališki nariai, jie nesugebės prastumti savo komandos.  Net penki nariai buvo socialdemokratai, tačiau jie net prizinės vietos negavo. Kas gali pasakyti, kad A. Svitkinas nemoka virti žuvienės? Jis kelerius metus iš eilės užimdavo pirmąsias vietas tradicinės žuvienės virime. Moka žuvienę virti R. Plikšnys ir kiti, kurių gyvenimas susietas su žuvimi. Jei jie priklauso vienai ar kitai partijai, čia jau kitas dalykas. Mes ne teisėjai. Nesakysim, kad tau negalima dalyvauti todėl, kad yra kažkokios partijos narys. Tai labai subtilus dalykas. Jei būtų komisija šališka, kokia prasmė dalyvauti naujoms komandoms?“, - dėstė M. Budraitis.

Taip pat šventės organizatoriaus pasiteiravome, ar nebuvo minties suorganizuoti šventę be alkoholio? Pasak M. Budraičio, žiniasklaida labai juokingai aštrina šitą problemą. Jis pasiūlė paimti pavyzdžiu Europos Sąjungos šalis – Lenkiją, Vokietiją ir kitas šalis. „Ar ten vyksta šventės be vyno, alaus? Visa tai tik mes užaštriname ir pradedame eiti nuo vieno kraštutinumo prie kito. Daryti šventę ir reikalauti, kad vaikščiotų žmonės už rankyčių susikibę, kad neparagautų jokio alaus ar kito gėrimo... Aš esu pakankamai demokratiškas šiuo klausimu. Uždrausti alkoholį komandoms, pastatyti po policijos atstovą prie jų? Pažiūrėkite į politikus, kai vyksta aukščiausio lygio priėmimai, jie negeria šampano, taurės vyno?“, - tęsė pokalbį M. Budraitis. Jis teigė, kad reikia žiūrėti, ar alkoholio vartojimas kelia problemą, ar ne. Organizatorius įsitikinęs - kiekvienas šilutiškis pats atsirenka, kur eiti, ką nori pamatyti ir kaip elgtis švenčių metu.