Pristatyta virtuali paroda apie išlikusius istorinius ir etnografinius akcentus Inkaklių architektūroje

Idėja gimė dar 2014 metais. Inkaklių bibliotekos darbuotoja, siekdama įamžinti fotografijose šio krašto išlikusius istorinius ir etnografinius architektūros elementus, 2015 metų pradžioje internete paskelbė skelbimą, kuriame kraštiečius ragino fotografuoti įdomius architektūros objektus ir nuotraukas siųsti Inkaklių bibliotekai. Liepos 18 dieną surengta ekspedicija su bendraminčiais po Nikėlų, Paulaičių, Pelkupio, Labatmedžio kaimus ir Inkaklių gyvenvietę. Ekspedicijos dalyvius lydėjo nusivylimai, atradimai ir netikėtumai.

Nusivilta buvo, nes tik vienas kitas namas ar sodybos statinys dar turėjo šiek tiek autentikos: kai kur dar matyti išlikę akmeniniai pamatai ar seni mediniai langai. Apdegusio namo liekanos Inkaklių gyvenvietėje puikiai atskleidė XIX a. namo statybą: prie žemaičių mėgtos molinės vasarinės pristatytas medinis gyvenamasis namas. Iš vidaus puikiai matyti pirminė stogo danga iš skiedrų, didžiulių akmenų namo pamatų vainikas, tašyti rąstai ir kitos medinės pastato detalės. Ekspedicijos metu aptiktos keturių molinių tvartų, kurių pamatus sudarė didžiuliai lauko akmenys, liekanos. Aukščiau siena ręsta iš molio masės su šakomis ir šiaudais. Sienos storis siekia 50–60 cm.

Seniau visur statyboje naudotą medį dabar pakeitė plastikas. Žemaičių statiniuose puošybos seniau ir taip nedaug buvę, o šiandien jos beveik visai nelikę. Tik vienas kitas namas šiandien yra puošiamas raižiniais.
Labai gražiai medžio raižiniais išpuoštas namas aptiktas Nikėlų kaime. Jį dailino pats namo šeimininkas. Inkaklių gyvenvietėje vienas namas puoštas net medinėmis raižytomis kolonomis, langai dekoruoti medinėmis pjaustytomis lentelėmis, puoštas ir stogo kraigas. Šioje gyvenvietėje aptiktas dabartiniais laikais iš lauko akmenų statytas lauko židinys-krosnis, keletas medžiu puoštų šulinių su velenu. Vienas šulinys su svirtimi yra išlikęs tik prie šv. Mergelės Marijos lurdo grotos.

O štai Paulaičių kaime aptikta sena klėtis, statyta 188? metais. Anksčiau klėtyje laikydavo javų grūdus, miltus, kitas žemės gėrybes, kamaroje gyvendavo jaunesnieji šeimos nariai, samdiniai. Šiandien klėtyje laikomi tik javai ir įvairūs įrankiai.

Labatmedžio kaime, antrame namo aukšte, aptikta unikali rūkykla. Čia prie kažkada buvusios vasarinės pristatytos gyvenamojo namo patalpos.

Kaimo vietovėse, prie keliukų sankirtų, dažnai aptinkama medinių kryžių. Jie nėra labai puošnūs, tik kryžiaus galai kiek pagražinti. Puošniausias kryžius stovi Inkaklių gyvenvietėje. Kryžius su įrėžta data – 1947 metai – aptiktas Paulaičių kaime. Kryžius statytas tikint, kad jie apsaugo žmones, namus, sodybas nuo nelaimių, nepritekliaus ir gaisrų, norint išreikšti padėką ar prašant pagalbos bei apsaugos. Naujausias medinis kryžius pastatytas 1998 metais Pelkupio kaime, tačiau dėl netinkamai parinktos medienos jo būklė labai prasta. Cementinis kryžius ties įvažiavimu į Inkaklių gyvenvietę pastatytas atgavus Lietuvos nepriklausomybę, seniau jo vietoje stovėjo iškaba, žyminti Ašvos tarybinį ūkį.

Gyventojai puošia savo sodybas, tačiau vertingų medinių mažosios architektūros paminklų yra nedaug. Tai Švėkšnos girininkijos medžio paminklas ir medinė skulptūra prie Inkaklių mokyklos-daugiafunkcio centro – dovana mokyklai. Inkaklių gyvenvietėje stovi nedidelis paminklas – švyturio imitacija.

Istorinių paminklų nėra labai gausu. Inkakliuose stovi paminklas, sumūrytas iš lauko akmenų, su paminkline lenta. Joje įrašytos žymesnės Inkaklių gyvenvietės datos (past. 1997). Gyvenvietėje yra šv. Mergelės Marijos lurdo grota (past. 1913) ir koplyčia (past. 1922); ties Inkakliais, per Ašvos upę, nutiestas gelžbetonio tiltas su Gedimimo stulpais (past. apie 1932–1934). Istorinę atmintį saugo paminklai žydų genocido aukoms (past. 1958) ir partizanams (past. 1984).

Vienas iš netikėtumų – tai sodyba Nikėlų kaime, puikiai įkomponuota į landšaftą. Čia vyrauja vanduo, akmuo ir medis. Ekspedicijos dalyvius maloniai nustebino ir pažintis su privačiu senienų muziejumi Labatmedžio kaime. Šiame muziejuje sukaupta per 2000 eksponatų: senovinių darbo įrankių, buities rakandų, tremtį ir karą menančių daiktų ir kt. Apie rastų eksponatų istoriją ir paskirtį labai maloniai pasakojo muziejaus savininkas Antanas.

Baigiamajame šios veiklos etape, rugpjūčio 29 d., visa tai ir dar daugiau pristatyta bibliotekos lankytojams. Pristatyta virtuali fotografijų paroda, įspūdžiais dalijosi ekspedicijos dalyvė Česlova Rudienė. Aptariant šią iniciatyvą, prieita prie išvados, kad pradėtą veiklą reikia tęsti, bandant spėti užfiksuoti tai, kas dar yra išlikę.