AB „Šilutės baldai“ švenčia 125 metų jubiliejų!

Tad „Šilokarčemos“ korespondentė pakalbino keletą asmenų, savo darbais prisidėjusių prie AB „Šilutės baldai“ tobulinimo, augimo ir puoselėjimo. Kuo šiems žmonėms svarbūs „Šilutės baldai“?

Asta Dijokienė, AB „Šilutės baldai“ direktorė:

- Ką AB „Šilutės baldai“ reiškia Šilutei ir ką reiškia jums?

- Įmonė įsikūrė, kai Šilutė išgyveno tikrą aukso amžių – tapo antru pagal dydį Klaipėdos krašto miestu, buvo atvestos geležinkelio, telegrafo, telefono linijos, nutiesti plentai, kūrėsi verslai. Ir nuo tada „Šilutės baldai“ yra neatsiejama Šilutės krašto istorijos, ekonomikos, bendruomenės dalis. Turbūt sunku būtų rasti šilutiškį, kurio artimieji ar draugai nebūtų čia dirbę, kaip kad, matyt, būtų surasti šeimą Lietuvoje, kuri nežinotų Šilutėje gamintų spalvingų virtuvės komplektų.

Dirbti įmonėje, kuri turi tokias tradicijas ir istoriją, tačiau kartu yra labai jaunatviška, kūrybinga ir inovatyvi, man yra garbė, o kartu ir atsakomybė. Atsakomybė pirmiausia prieš žmones, kurie tiki savo įmone ir yra didžiausi jos patriotai. Pas mus juk dirbama dinastijomis – nuo senelių iki anūkų, šeimomis, o tai daug ką pasako apie unikalią „Šilutės baldų“ kultūrą, stabilumą ir pagarbą vienas kitam.

Tad man grįžimas į „Šilutės baldus“ yra, be abejo,  reikšmingiausia patirtis profesinėje srityje, taip pat galimybė prisiliesti prie istorijos ir ją kurti toliau.

- Nuo mažens ši įmonė turbūt jums buvo žinoma. Galbūt svajojote vieną dieną joje turėti savo kabinetą? Kokius iššūkius, kokią įmonės perspektyvą matote?

- Oi ne, tikrai nesvajojau. Ir netgi atvirkščiai – kurį laiką net stengiausi to išvengti. Keista net prisiminti, bet kai dar studijuojant institute buvau kviečiama dirbti „Šilutės balduose“, atsisakiau.

Iš tiesų darbas Šilutėje viliojo – jau tais laikais „Šilutės baldai“ tuomečio direktoriaus Antano Venckaus ir kolektyvo dėka buvo išskirtinė įmonė, garsėjanti ir ryškiaspalviais virtuvės baldais, ir savotiška laisva rinka – „čekių“ atsiskaitymo sistema tarp cechų. Tačiau nusvėrė jaunatviškas maksimalizmas – buvau tokio amžiaus, kai atrodo, kad kitur yra dar geriau... Bet nuo likimo, matyt, nepabėgsi ir šiandien džiaugiuosi, kad turėjau (1996 metais pradėjau dirbti „Šilutės baldų“ technologe) ir po beveik 20 metų vėl turiu galimybę dirbti šioje įmonėje.

Nors ir švenčianti 125 metų jubiliejų, įmonė yra pačiame jėgų žydėjime – turi puikų potencialą augti ir vystytis, turi inovatyvius ir kūrybiškus specialistus. Mano, kaip direktorės, užduotis yra sukurti sąlygas, kurios leistų šį potencialą kaip galima geriau išnaudoti, kad įmonė gyvuotų dar 125 metus ir būtų reikalinga partneriams bei patraukli darbo vieta darbuotojams.

Eimuntas Jankauskas,  buvęs „Šilutės baldų“ direktorius, dabar vadovaujantis „Mebelain" fabrikui Baltarusijoje:

- Į Šilutę vadovauti AB „Šilutės baldai“ atvykote iš Klaipėdos. Sakykite, kokią nuomonę atsivežėte čia, kai buvote paskirtas įmonės direktoriumi, ir kaip ją pakeitėte vadovavimo metu?

- Į „Šilutės baldus“ atvykau su šiokia tokia abejone, ar pavyks surasti kontaktą su vietine komanda. Visgi tai jau buvo susiformavęs ir profesionalus darbuotojų kolektyvas, kuris mokėjo ir žinojo, kaip reikia gaminti baldus.

Ir tikrai kolektyvo nereikėjo mokyti, o tik daugiau sudominti, suaktyvinti ir tinkamai nukreipti, jam pačiam atrandant tinkamus tobulėjimo ir vystymosi kelius. O abejonė dėl galimo nekontakto neišsipildė, nes sutikau nuoširdų ir taurų kolektyvą, kuriam taip pat visuomet buvau iki galo atviras ir stengiausi palaikyti betarpiškus ryšius su visais.

- Kokius prisiminimus išsivežėte iš „Šilutės baldų“ išvykdamas dirbti į Baltarusiją?

- Į Baltarusiją išvažiavau su šešerių metų įdomaus ir įvairiapusiško darbo patirtimi, su skaudančia širdimi ir su didele viltimi sugrįžti atgal.

Egidijus Valentinavičius, SBA koncerno viceprezidentas:

- SBA grupę sudaro 27 įmonės. Viena jų – „Šilutės baldai“. Galbūt galėtumėte įvardyti, kuo šilutiškių baldžių įmonė išsiskiria iš kitų?

- „Šilutės baldai“ visų pirma išsiskiria savo universalumu. Tai – daugiausiai baldų gamybos technologijų turinti mūsų grupės įmonė, kurioje apdirbamos ir medienos plokštės, ir medžio masyvas, naudojami patys įvairiausi baldų dengimo būdai: nuo dažymo iki laminavimo.

Tai – mūsų savotiška laboratorija, be kurios jaustumėmės kaip be rankų. Šilutėje sukuriama daugiausiai naujų produktų, čia dirbantys žmonės - be galo kūrybingi, gebantys ir lanksčiai perorganizuoti gamybos srautus, ir sukurti unikalius procesų automatizavimo sprendimus. Nieko nuostabaus, kad gilias tradicijas turintis kolektyvas su tokiu kūrybiniu ir inovatyvumo potencialu pirmauja tarp koncerno valdomų įmonių ir neformalioje veikloje, o „Šilutės baldų“ komandos yra laimėjusios bene daugiausiai tradicinių koncerno SBA vasaros sporto varžybų trofėjų. 

- Kodėl koncernas nusprendė įsigyti „Šilutės baldų“ fabriką?

- Matėme didžiulį „Šilutės baldų“ potencialą – gilias tradicijas, gerą komandą, energiją. Ir kartu tai, į kokią sudėtingą padėtį pakliuvo bendrovė – juk reikėjo ieškoti naujų rinkų, naujų užsakovų, investuoti į naujas technologijas. Matėme, kad įmonė gali daug, bet jai reikia pagalbos. Įvertinome ir tai, kiek ji svarbi Šilutės kraštui – juk tai didžiausias rajono darbdavys. Visa tai ir lėmė, kad įsigijome įmonę ir, kaip rodo rezultatai, tikrai neapsirikome.