Sukčiavimas tampa epidemija: prokurorai pataria įsitikinti visų internete parduodamų prekių tikrumu

Savo patirtimi ir įžvalgomis, kaip nelikti ir be prekės, ir be pinigų, dalijasi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras Žydrūnas Kungys.

– Sukčiavimas – vienas seniausių būdų neteisėtai pasipelnyti, tačiau, tikriausiai, ir šioje srityje būna stebimos kokios nors naujas tendencijos?  

– Pastaruoju metu tikrai daugėja atvejų, kai gyventojai nukenčia įsigydami įvairių daiktų internetu. Tai yra, žmonės už ketinamą įsigyti daiktą tariamam pardavėjui į nurodomą sąskaitą perveda avansą arba visą nurodomą daikto kainą, tačiau pažadėto daikto negauna. Jeigu nukentėjęs asmuo kreipiasi į policiją ar į prokuratūrą – pradedamas ikiteisminis tyrimas, ir tokių tyrimų skaičius taip pat nuolat auga. Tačiau galime numanyti, kad pačių atvejų, kai žmogus apgaunamas, yra ženklai daugiau, nes ne visais atvejais žmonės nusprendžia apie tai pranešti. Pastaruoju metu stebime, kad  labai padaugėjo tokiu būdu apgautų automobilių pirkėjų.

– Kaip tai įvyksta?

– Kaip pavyzdį pateiksiu ketinimą įsigyti automobilį. Pirkėjas, radęs skelbimą internete apie parduodamą transporto priemonę, skambina nurodytu numeriu „pardavėjui“. Atsiliepęs asmuo jam aiškina, kad automobilio Lietuvoje dar nėra, kad jis bus parvarytas tik už savaitės ar dviejų ir panašiai. Pokalbio metu vis pavardijami automobilio privalumai ir nuolat pabrėžiama, kad šiuo automobiliu jau rimtai domisi labai daug žmonių, tad jei skambinantis pirkėjas jo nerezervuos nedelsiant – netrukus automobilis bus parduotas kažkam kitam.  O rezervuoti labai paprasta – tereikia sumokėti avansą padarant banko pavedimą į nurodomą sąskaitą. Pasidavęs tokia spaudimui pirkėjas nurodyta sumą perveda, tačiau automobilio nesulaukia.

Matyt, nė nereikia sakyti, kad pinigų jis taip pat nebeatgauna. 

Tokiu būdu tariamai parduodamos ne tik transporto priemonės, bet ir mobilaus ryšio telefonai, malkos, cigaretės, kompiuteriai, valtys, rūbai, bilietai į renginius, nuomojami butai, kambariai.

– Žmogus prarado pinigus, pasijuto apgautas ir kreipėsi į teisėsaugą. Kas vyksta toliau? 

– Jei nukentėjusio asmens pateikta informacija yra pakankama įtarti, kad įvykdyta nusikalstama veika – pradedamas ikiteisminis tyrimas. Kaip visuomet, ikiteisminiam tyrimui vadovauja ir jį kontroliuoja prokuroras, o atlieka ikiteisminio tyrimo tyrėjai, tokiais atvejais tai dažniausiai būna policijos pareigūnai.  Prireikus pasitelkiami kiti specialistai, ekspertai, tačiau detaliau papasakoti, kaip nustatomi šią nusikalstamą veiką įvykdę asmenys ir renkami įrodymai, negalime – kai kam tai būtų kone vadovėlis, kaip sukčiaujant išvengti pelnytos atsakomybės. Tai tikrai nėra labai lengvi tyrimai ir, deja, ne visais atvejais pavyksta nusikaltėlius atvesti į teismo salę. Bet sakyti, kad tokių nusikaltimų visai neišaiškinama – taip pat negalima. 

– Kur dažniausi nuveda šių tyrimų gijos? 

– Atsakymą į šį klausimą pradėčiau nuo pagrindinių „pardavėjų“ įvardijimo. Tai – asmenys, atliekantys laisvės atėmimo bausmes pataisos įstaigose. Šiuo metu žmones vis sunkiau apgauti pasitelkus įprastus apgaulės būdus, kai yra skambinama ir pranešama apie tariamas nelaimes, kai skambinant bandoma išvilioti elektroninės bankininkystės duomenis. Taigi, buvo sugalvotas naujas ir dar mažiau pastangų reikalaujantis apgaulės būdas – minėtas įvairiausių daiktų pardavimas. Nukentėjusieji šiuo atveju yra įvairiausio amžiaus, ne taip, kaip ankstesniuose, kur didžioji dalis nukentėjusiųjų buvo garbaus amžiaus asmenys. Tad galimų aukų ratas tik padidėjo. Be to, dabar išmanusis mobilaus ryšio telefonas atstoja ir kompiuterį, o tai suteikia neribotas galimybes tiek dėti skelbimus internetiniuose portaluose, tiek parengti tariamai parduodamų daiktų nuotraukas ir pan.

– Ką patartumėte žmonėms, kad ateityje jie netaptų nukentėjusiaisiais tokiose situacijose?

– Pirmiausia, tai beatodairiškai nesigundyti žymiai pigesnėmis prekėmis, antra, nepervedinėti pinigų tol, kol patys savo akimis nepamatėte daikto, kurį ketinate įsigyti. Siūlyčiau palaukti, kol automobilis bus atgabentas į Lietuvą ir jį apžiūrėsite, palaukti kol malkas atveš jums į kiemą, negi norite pirkti katę maiše? Kompiuterius, telefonus, rūbus pardavėjas gali siųsti naudojant kurjerio paslaugas, kuriems ir sumokėsite už pristatytą prekę. Taip, toks siuntimas reikalauja papildomų išlaidų, bet jos tikrai bus mažesnės nei sumokėti pinigai už nieką. Tik palaukę ir įsitikinę parduodamos prekės tikrumu, nejausite ir moralinės nuoskaudos, kad tapote apgavikų auka.

Vien Šiaulių mieste ir rajone šiuo metu tiriami 37 atvejai, susiję su tokio pobūdžio sukčiavimu, pažymima Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus (Šiauliai) vyriausiosios specialistės Gabrielės Gendvilaitės penktadienį paviešintame pranešime.