Stoniškiuose – rūpestis ir senais, ir jaunais gyventojais

Negali gyventi be arklio

„DT markės traktoriumi akėdavau ir vagodavau cukrinius runkelius, - pasakojo J. D. Butkevičienė. - O kai atėjo laikas vaikus auginti, nebedirbau – pradėjau traktorininkams pietus virti. Jau laukiausi trečio vaiko. Paskui dirbau žolės miltų gamybos agregate – dirbau ir dieną, ir naktį. Buvau ir sargė, ir valytoja, lopydavau suplyšusius maišus, visokius kitokius darbus dirbdavau“.

1932 metais gimusi J. D. Butkevičienė viena gyvena jau 27-erius metus. Po vyro mirties praėjus keletui metų, nusipirko arklį, suskaičiavo, kad iki šių metų pradžios jau turėjo devynis arklius. „Jei ne liga, būčiau dar šiandien visus darbus apsidirbusi su arkliu. Kai atsiguliau į ligoninę, teko parduoti, nes nieko jis, išskyrus mane, neprisileisdavo“, - kalbėjo J. D. Butkevičienė.

Dabar, vėl atsiradus jėgų, ruošiasi pirkti mažesnį arkliuką - juk ir vieną nedidelį vežimą tebeturi. J. D. Butkevičienė dirba tris hektarus žemės, dar vieną hektarą yra išsinuomojusi. Laiko dvi ožkas, ožį, triušių, vištų. Geria ožkų pieną, rūgpienį, valgo varškę, sviestą, todėl yra sveika ir žvali.

„Su arkliu važiuodavau ir į Stoniškius, ir į Pagėgius. Galima su juo ką nors iš ten parsivežti – trąšų, grūdų, malkų“, - pasakojo J. D. Butkevičienė.

Pastatė stotelę, sutvarkė kelią

„Turime labai gerą seniūną. Jis visada aplanko mus, senutes. Ir į ligoninę buvo porą kartų atvykęs aplankyti su lauktuvėmis“, - kalbėjo J. D. Butkevičienė.

Iš tiesų, matosi seniūno R. Bartkevičiaus padaryti geri darbai. Štai Plaškiuose gyventojų pageidavimu pastatyta autobusų stotelė. Ji praverčia belaukiant mokyklinio autobuso. Iš Plaškių kaimo 16 vaikučių kiekvieną dieną važiuoja į Stoniškių pagrindinę mokyklą. Čia užuovėją randa ir kaimo gyventojai vykdami į turgų bei šiaip išsiruošę kokius nors reikalus tvarkyti Pagėgiuose ar Tauragėje. Juk iki šiol, esant rudeniniams orams, vaikai ir kaimo žmonės šaldavo ant lauko, nebuvo kur pasislėpti nuo vėjo ir lietaus.

Geru darbu galima pavadinti ir nutiestą naują, kelių dešimčių metrų žvyruotą kelią kaimo pabaigoje į daugiabučius namus. Nes po lietaus tekdavo klampoti iki kelių per purvą. Ten gyvena senyvo amžiaus moterys - Z. Lekavičienė, kuriai 72-eji, I. Gerulytė - jai šiais metais sukako 80 metų, 77-erių P. Žebrienė... Ten gyvena R. ir V. Norvaišų neįgali šeima, trys daugiavaikės šeimos. Plaškiečiai nestokoja padėkos žodžių seniūnui už tokį rūpestį – juk anksčiau susirgus ir iškvietus greitąją pagalbą, medikams nemažą atstumą tekdavo klampoti pėstiems arba eiti kelias dešimtis metrų su ligoniu iki greitosios automobilio.