Pienas negali būti pigesnis už vandenį

„Šiandien mes turime kalbėti ne apie tai, ar duoti, ar neduoti pinigų, o numatyti konkrečias pagalbos sektoriui priemones, t. y. kur turi būti nukreiptos investicijos, kaip pažaboti produkcijos kiekio didėjimą, kaip išvengti nesąžiningų veiksmų iš perdirbėjų ir prekybininkų pusės“, – sakė B. Ropė.

Vienintelio nuolatinio Lietuvos atstovo, dirbančio Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete, teigimu, nesuprantama, kodėl Europos Komisija tiek ilgai delsė. B. Ropė teigė, kad jau seniai visi žinojo, jog kvotos baigsis šių metų pavasarį, todėl keista, kodėl nesirengta galimoms krizėms. Padėtį dar labiau pablogino Rusijos embargas ir sumenkęs vartojimas Kinijoje.

„Pienas negali būti pigesnis už vandenį. Pieno gamyba yra ilgas procesas, kuris reikalauja nemažai sąnaudų – čia ne gręžinį išgręžti ir pumpuoti vandenį. Taip pat privalome suvokti, kad pieno sektoriaus problemos nėra tik ūkininkų galvos skausmas. Gamybos ir prekybos šiais produktais srityje dirba daugybė žmonių, todėl ūkininkams nusprendus trauktis iš pieno gamybos, poveikis bus milžiniškas“, – sakė atstovas Europos Parlamente.

B. Ropės teigimu, Rusijos embargo, nesąžiningos verslo praktikos nualintas pienininkystės sektorius reikalauja skubių sprendimų tiek Lietuvos, tiek ES mastu. Būtina užtikrinti, kad už pieną ūkininkams mokama kaina padengtų gamybos sąnaudas ir leistų ūkininkui oriai pragyventi bei išlaikyti šeimą. Ne mažiau svarbu tai, kad pienas turi būtų gaminamas šalia namų, o ne importuojamas iš trečiųjų šalių.

Pinigų jau yra!

Pagaliau rugsėjo 10–11 dienomis išmokėta pieno gamintojams skirta apie 17,8 mln. eurų, skaičiuojant už 2006–2007 kvotos metais į rinką patiektą pieną. Nacionalinė mokėjimo agentūra pranešė, kad šiais metais pereinamojo laikotarpio valstybės parama už pieną turėtų pasiekti beveik 34 tūkstančius ūkininkų.

Europos Komisija praėjusį pirmadienį pristatė pagalbos bendrijos ūkininkams programų paketą, kurio bendra vertė siekia 500 milijonų eurų. Parama bus naudojama ūkininkų patiriamiems nuostoliams finansuoti, žemės ūkio produktų rinkai stabilizuoti ir maisto tiekimo grandinės veikimui gerinti.

Komisija taip pat pažymėjo, kad skirstant nacionalinę ES paramą pieno produktų sektoriams, bus paisoma teisingumo ir efektyvumo kriterijų, todėl didžiausią paramos dalį gaus labiausiai nukentėjusios valstybės.

Premjeras Algirdas Butkevičius yra sakęs, kad Lietuva iš Europos Komisijos prašys 50 mln. eurų paramos savo pieno gamintojams – 32 mln. eurų nuo metų pradžios iki rugpjūčio pienininkų patirtiems nuostoliams kompensuoti ir 18 mln. eurų būsimiems nuostoliams iki gruodžio mėnesio, jei padėtis pieno rinkose nesikeis.