NŽT direktorė: „Šilutės skyriaus veiklą negalėčiau vertinti teigiamai“

Nustebino piktnaudžiavimai nuomojant žemę

Susitikimuose su gyventojais daugiausia buvo keliamos paveldėtos žemės tvarkymo, žemės nuomos ir asmeninio ūkio žemės naudojimo problemos.

Pasibaigus susitikimams su pamario krašto žmonėmis, kurių iš viso atėjo trylika, „Šilokarčemos“ korespondentas pasidomėjo, kokį įspūdį NŽT direktorei paliko vizitas į Šilutę. Pastaroji apgailestavo, jog iš aštuonių aplankytų NŽT skyrių tik du yra tokie, kurių ji negalėtų vertinti teigiamai – tai Palangos ir Šilutės skyriai.

Po pietų NŽT vadovė susitiko su Šilutės rajono savivaldybės meru Vytautu Laurinaičiu, administracijos direktoriumi Sigitu Šepučiu ir administracijos direktoriaus pavaduotoju Virgilijumi Pozingiu. Buvo aptartos NŽT Šilutės skyriaus ir Savivaldybės bendro darbo aktualijos, tartasi, kokios priemonės bei veiksmai pagerintų bendradarbiavimą sprendžiant žemės reformos ir kitus žemės tvarkymo klausimus šiame rajone.

Diskutuota apie geresnių patalpų perdavimą NŽT Šilutės skyriui, nes senosiose gana ankšta, kadangi jos įrengtos mansardoje – vasarą labai karšta.

Savivaldybės vadovai V. Laurinaitis ir S. Šeputis išdėstė besikreipiančių į Savivaldybę Katyčių, Kintų, Švėkšnos seniūnijų žmonių problemas dėl žemės grąžinimo bei žemės nuomos klausimų. Pastaroji yra ypatingai opi. D. Gineikaitė teigė, kad tai pirma Savivaldybė, kurioje susiduriama su akivaizdžia problema ir piktnaudžiaujama nuomojant valstybinę žemę, ypač tai akivaizdu Rusnės saloje. Savivaldybės vadovai siūlė numatyti teisės aktų pataisas ir nuomojant žemę prioritetą teikti atsižvelgiant į deklaruotą gyvenamąją vietą. Kad daugiau nesikartotų tokie atvejai, kai, pasak mero V. Laurinaičio, daugybę metų vienintelius 2 ha prie namų valdos turintis ir juos dirbantis bei puoselėjantis Katyčių seniūnijos gyventojas netikėtai sužino, jog ta žemelė iš jo jau atimta ir atiduota kažkokiam Nidos gyventojui, kuris tos žemės nedirbs ir Katyčiuose nesirodys... Tokie dalykai, nors jie įstatymiškai ir yra teisėti, prasilenkia su sveika logika.

Lieptai Minijos kaime – savavališka statyba

Po pietų NŽT direktorė D. Gineikaitė lankėsi Minijos kaime – ten susitiko su Kintų seniūnu Antanu Kliženčiu ir vietos gyventojais. NŽT vadovė paragino šio kaimo gyventojus įteisinti lieptus, kurių Minijos kaime yra kelios dešimtys, tačiau nė dėl vieno liepto statybos NŽT nėra išdavusi sutikimo.

„Lieptų įteisinimo procedūros išties yra labai nesudėtingos ir labai paprastos, – sakė D. Gineikaitė. – Norėtųsi, kad lietuviškąja Venecija vadinamame kaime būtų išspręsta lieptų įteisinimo problema. Matome ne vieną stacionarų liepto statinį, tačiau mūsų duomenų bazė rodo, kad nėra išduoto nė vieno NŽT sutikimo dėl liepto statybos Minijos kaime. Norime paraginti gyventojus ir padėti jiems įsiteisinti savo lieptus“.

Iš viso pastarajame kaime yra kelios dešimtys lieptų. Didžioji jų dalis – pontoniniai, tačiau yra ir stacionarių, ant polių įrengtų lieptų.

Statant lieptą valstybiniame vidaus vandens telkinyje visais atvejais yra privaloma gauti NŽT sutikimą, nepriklausomai nuo liepto dydžio.

Sutikimus statyti lieptus išduoda teritoriniai NŽT skyriai, atsiklausę vietinių savivaldos institucijų, regioninių parkų direkcijų ir kitų susijusių institucijų. Sutikimai gali būti išduodami nepriklausomai nuo to, kokios paskirties yra žemės sklypas.

Sutikimų statyti laikinus nesudėtingus statinius (taip pat ir lieptus) valstybiniuose vidaus vandens telkiniuose išdavimo tvarką NŽT reglamentuoja Sutikimų statyti ir naudoti valstybiniuose vidaus vandens telkiniuose laikinus nesudėtingus statinius išdavimo taisyklės.

Prašymus dėl lieptų statybos NŽT teritoriniai skyriai privalo išnagrinėti ir išduoti sutikimus (arba atsisakyti juos išduoti) per 20 darbo dienų.

Liepto statyba valstybiniame vidaus vandens telkinyje, neturint galiojančio NŽT sutikimo, yra laikoma savavališka statyba (statyba neturint statybą leidžiančio dokumento) ir valstybinės žemės užėmimu, už kurį pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą yra numatytos baudos. Savavališkas privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimas – užtraukia baudą nuo 289 iki 579 eurų. Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, jau bausto administracine nuobauda už ATPK 45 straipsnio pirmojoje dalyje numatytą pažeidimą, arba po įspėjimo raštu vengimas grąžinti savavališkai užimtą žemę, mišką ar vandens telkinius arba nutraukti savavališką privačios nuosavybės teise priklausančių arba valstybinių vandens telkinių naudojimą užtraukia dar didesnę baudą: nuo 579 iki vieno 1 158 eurų.

Pamario krašte su NŽT direktore D. Gineikaite taip pat buvo diskutuojama apie perduotus privatiems asmenims tvenkinius, paliekant hidrotechninius įrenginius Savivaldybės priežiūrai, domėtasi tvenkinių, esančių Rusnės saloje problemomis, dėl kurių Savivaldybė kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją.

Paslaugos – skaidrios ir prieinamos?

„Žemėtvarkos paslaugos turi būti skaidrios ir prieinamos. Susitikdama su gyventojais dažniausiai išgirstu nusiskundimų dėl žemės reformos, dėl matininkų darbų. Turime spręsti susidariusią situaciją ir užtikrinti skaidrią žemės reformos pabaigą“, – taip ir panašiai ne kartą yra sakiusi žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

Norėdama pažaboti aukštas žemėtvarkos paslaugų kainas NŽT kaip tik ir paskelbė naująjį viešąjį konkursą. Praėjusių metų pabaigoje pasikeitus NŽT vadovybei paaiškėjo, kad dar 2012 metais sudarytose sutartyse dėl žemėtvarkos paslaugų, nurodyti įkainiai yra itin aukšti. Įtariama, kad įkainiai galėjo tris kartus viršyti rinkos kainas. Š. m. balandį paaiškėjo, kad už žemėtvarkos darbų vykdymą reikia sumokėti kone dvigubai didesnę sumą – 16 147 053 Eur, kai buvo numatyti 8 866 138 Eur. Todėl nuspręsta stabdyti dar nepradėtus žemės reformos žemėtvarkos projektų ar jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo darbus. Naujojo konkurso sąlygose nurodytos specialios priemonės matininkų ir geodezininkų paslaugų kainoms pažaboti bei palengvintos sąlygos, kad konkurse galėtų dalyvauti daugiau tiekėjų.

Konkurso sąlygose yra uždėtas apynasris matininkų kainodarai: nustatyta maksimali darbų apimtis, perkant žemės reformos darbus ir jos kaina pagal vidutines tokių darbų rinkos vertes. Taip ketinama išvengti nepagrįstai didelių paslaugų kainų ir dirbtinai išpūsto žemės reformos darbų kainų. Ketinama griežtinti reikalavimus matininkams, tikimasi, kad tai užtikrins geresnę paslaugų kokybę.

 „Praėjusiais metais mus pasiekė 2 627 skundai. Tai nemažas skaičius, kuris turi būti nedelsiant mažinamas, kompetentingi specialistai turi rasti atsakymus į žmonių užduodamus klausimus“, –  sakė žemės ūkio ministrė V. Baltraitienė.