Vilkai pradėjo siautėti gaujomis. Ūkininkai ginasi kaip išmanydami

Papjovė gyvulius

Juknaičių seniūnas Alfredas Gaubys „Šilokarčemai“ sakė, kad dar birželį vieną naktį teko kviesti medžiotojus, jog šie išbaidytų netoli gyvulių vaikščiojančius vilkus. Pasak Juknaičių šeimininko, seniūnijoje jų šiemet daug daugiau nei įprastai. „Kol kas dar neleidžiama medžioti vilkų. Dėl jų dar nesikreipė gyventojai. Juknaitiškiams dar bėdų jie nepridarė, tačiau šiemet vilkai padarė žalos ūkininkams – vienam iš Paleičių, kitam iš Užlieknių.  Nestebina, kad žmonės mato šiuos plėšrūnus“, - dėstė taip seniūnas, kuris taip pat yra ir medžiotojas.

A. Gaubys teigė, kad dar neaišku, kiek šiemet miško sanitarų  bus galima sumedžioti. Jų medžioklė prasidės spalio 15 dieną.  Juknaičiuose, seniūno žiniomis, nebuvo sumedžiotas nė vienas vilkas.

Dar gegužės mėnesį keturkojai įsisuko į  užliekniškio Algimanto Kliučinsko galvijų bandą. Jam vilkai papjovė 3 telyčaites ir 1 buliuką, kurie rugpjūčio mėnesį būtų buvę vienų metų. Ūkininkas sakė, kad tai ne pirmas kartas, kada patiria nuostolių dėl nekviestų svečių - vilkų. Prieš daug metų jam jie yra papjovę veršiuką. „Gegužę jie padarė daugiau nuostolių. Praktiškai kiekvieną savaitę papjovė po gyvulį. Žadėjo už padarytą žalą kažkiek kompensuoti savivaldybė. Valdžiai svarbesni laukiniai gyvūnai – šernai, lapės, vilkai, bet ne ūkininkas. Mes niekam nesam svarbūs“, - dėstė A. Kliučinskas. Jis radęs pirmą kartą papjautą raguotį savo ganyklas apstatė saulės energija pasikraunančiomis lempomis.  Taip pat ganyklą apdegino ir paraku, mat buvo girdėjęs, kad vilkai, užuodę jo kvapą, nesiartina. Tačiau paaiškėjo, kad jų net parako kvapas nesulaiko, kai užvaldo alkis.

Ūkininkas įsitikinęs, kad plėšrūnus – lapes, šernus, vilkus – turėtų kuo greičiau šaudyti. A. Kliučinskas teigė, kad ir lapės jau pasidariusios labai drąsios.  Gudruolės pamačiusios žmogų neskuba bėgti, o šiek tiek paėjusios tolėliau sustoja ir jį stebi.

Išgirdo nenormalų gyvulių baubimą

Birželio mėnesį vilkai įsisuko ir į Paleičių kaimo ūkininko Raimondo Kuzmarskio bandą. Tik jie nespėjo pasisotinti, mat prieš vidurnaktį ūkininkas išgirdo baisų visų gyvulių baubimą. „Net kaimynų gyvuliai baubė nenormaliu baubimu. Mano  raguočiai buvo už ūkinio pastato. Pasiėmęs žibintą ėjau žiūrėti, kas darosi. Staiga pamačiau kraujo klane gulinčią apie 300 kilogramų sveriančią telyčią. Ji buvo apdraskyta – išplėštas užpakalis, sprandas, papilvė. Net galva buvo sukramtyta.  Gyvulys gulėjo leisgyvis. Šaukėme, kad plėšrūnus atbaidytume“, - tęsė pasakojimą pašnekovas. Jam pavyko gyvulį išgydyti. Kol pasveiko, telyčią teko vartyti, nes pati net ant šono neapsivertė.

Vyras spėja, kad jei nebūtų išėjęs žiūrėti, kodėl taip gyvuliai baubia, ryte būtų radęs ir daugiau sudraskytų galvijų. Dabar ūkininkas kiekvieną naktį savo gyvulius veda į tvartą. R. Kuzmarskis nežino, kaip dar galėtų savo gyvulius nuo plėšrūnų apsaugoti.

Tiesa, tą naktį net iš kito kaimo galo atskubėjo kaimynai žiūrėti, kas darosi su gyvuliais.  

Yra apdraskę ir žirgus

Juknaitiškis žirgų augintojas Gedmantas Grygelis iš pažįstamų, kurie gyvena Paleičių kaime, gavo perspėjimą, kad siaučia didelė vilkų banda. Buvo tokiu, kurie matė neva apie 15 vilkų.  Bet pats G. Grygelis netiki, kad Lietuvoje galėtų siausti toks didelis plėšrūnų būrys. Buvęs medžiotojas tikino, kad labiau tikėtina, jog tokiu metu būryje jų gali būti 7–8.

G. Grygelis, kuris taip pat savo augintinius laiko laukuose, pasakojo, kad kažkada jo tėvas turėjo kumelę su kumeliuku.  Vieną dieną atėjęs tėvas į ganyklas rado negyvą vilką, kitą rytą – rado kitą. Tada šeima spėjo, kad kumelė užmušė plėšrūnus, nes gynė savo kumeliuką.

Žirgų augintojas prisimena, kad ne taip laimingai baigėsi kažkada viename Marijampolės žirgyne. Ten iš po nakties ne kartą rado apdraskytus sportinius žirgus, jų jauniklius. Kad mūsų krašte būtų apdraskyti žirgai, juknaitiškis negirdėjo.

Beveik visą gyvenimą dirbantis su žirgais G. Grygelis sakė, kad žirgą galima papjauti, kai jis ligotas, paliegęs arba mažą vieno mėnesio kumeliuką, kurį plėšrūnams pavyksta nubaidyti nuo mamos.

Pasikeičia gyvūnų elgsena

Juknaičiuose yra du medžiotojų klubai – medžiotojų klubą „Kulynai“ ir medžiotojų klubas „Berštai“. Pastarojo vadovas Rimantas Bidva  negali pasakyti, kiek seniūnijoje yra vilkų. Jis mano, kad jų tikrai yra trys, nes pats pavasarį matė vilkę su dviem vilkiukais. Pats šiemet rado sudraskytą stirną Kulgonų kaime.  Tikėtina, kad vilkė gali būti atsivedusi  dar mažylių, todėl jų būrys gali būti padidėjęs  net 4–6 vilkiukais.

Medžiotojas teigė, kad jei būryje būtų daugiau nei 10 vilkų, tada miškuose nebūtų žvėrelių, o ir gyvulių bandos būtų nuolat puldinėjamos. Teko R. Bidvai ir su Usėnų medžiotojais bendrauti. Šie jam sakė, kad vieną vienišių vilką matė ir jie.

Kai vilkų padaugėja, pasikeičia gyvūnų, gyvenančių miške, elgsena – žvėreliai nebebūna  savo nuolatinėse buvimo vietose. „Dabar jie nuolatos juda po visą teritoriją.  Taip stengiasi pabėgti nuo juos puolančių plėšrūnų“, - pasakojo R. Bidva. Jis pasakojo ir tai, kad kažkada ir ant jo tėvų kiemo, Okslindžių kaime,  atbėgęs plėšrūnas išpjovė avis.

Dabar toks laikas, kai vilkė savo vilkiukus moko medžioklės paslapčių.  Miško sanitarus pavyko pastebėti daugiausiai Juknaičių seniūnijoje esančioje Medžioklės pelkėje – draustinyje, kur draudžiama medžioti ir mažai vaikšto žmonės.

Didžiausias vilko priešas – žmogus

„Vieną vilką esame sumedžioję. Tai buvo prieš 10–15 metų. Toks laimikis – gyvenimo trofėjus, geidžiamiausias medžiotojų.  Vilką net pamatyti yra sudėtinga, nes jis labai atsargus“, - dėstė R.Bidva.  Anot jo, kai vilkas jaučiasi saugus, tik tuomet drąsiai medžioja.

Miško sanitaro gyvenamasis arealas – apie 50 kvadratinių kilometrų. Todėl jei vieną dieną jis pastebimas, pavyzdžiui, Švėkšnoje, kitą dieną jis gali būti jau Paleičių miškuose. Pagauti šį gyvūną yra sudėtinga.

Arealo dydis priklauso nuo to, kiek maisto vilkui jame yra.  Jei jo pakankamai, tuomet vilko teritorijos spindulys nėra labai didelis.

Medžiotojui neteko girdėti, kad vilkai užpultų žmones.  Pasak jo, jie yra šių plėšrūnų didžiausi priešai.  R. Bidva sakė, kad jei žmogus aptiktų vilkę su vilkiukais, vilkė pabėgtų, nes ji saugo savo gyvybę ir bijo žmonių.  „Vilkai gali ateiti į kiemą ir net šunį sudraskyti, suėsti, bet tikrai ne žmogų. Užuodę žmogų jie dingsta. Stengiasi visada išvengt susitikimo su žmogumi. Todėl niekada nežinosi, kur yra vilkas ir ką jis daro“, - dalijosi mintimis klubo pirmininkas.

Užpuldinėjo ir žmones

Šilutės r. savivaldybės vyriausiasis specialistas-gamtosaugininkas Remigijus Rimkus teigė, kad vilkai yra didžiausi mūsų miškų plėšrūnai ir sanitarai. Jų populiacija buvo itin padidėjusi po II pasaulinio karo. Tuomet buvo užfiksuota, kad plėšrūnai užpuldinėjo ne tik gyvūnus, bet ir žmones. Dabar populiacija yra sureguliuota. „Vienoje savivaldybėje jos yra mažesnės, kitoje – didesnės. Kur miškingesnės vietos, vilkų būna daugiau, nes ten jie randa daugiau maisto. Mūsų rajone daugiausia vilkų aptikta Švėkšnos ir Gardamo seniūnijose“, - kalbėjo gamtosaugininkas.

Vyriausiasis specialistas informavo, jog ūkininkams apskaičiuotas laukinių gyvūnų padarytas nuostolis būna sumokėtas iš Savivaldybės lėšų. Jos surenkamos iš medžiotojų, šiems sumokėjus mokesčius už medžiojimo plotus.
Vilkui padarius nuostolių žmogus per tris dienas privalo kreiptis į veterinarijos gydytoją, seniūną. Per septynias darbo dienas yra įvertinama žala, kuri atlyginama Vyriausybės numatyta tvarka.