Profesionalų varžytuvėse lyderiai nepasikeitė

Raginti dalyvių jau nebereikia

Pagėgiuose, kur užliejamos Nemuno lankos sudaro pačias geriausias galimybes pieno ūkių plėtrai, melžėjų varžytuvės šiemet vyko aštuntą kartą, o visi didieji pieno ūkiai į šį renginį siunčia savo atstovus. Šiemet prie varžytuvių starto stojo devyni melžėjai – su moterimis varžėsi ir vienas vyras iš žemės ūkio kooperatyvo „Lumpėnų Rambynas“.

Pagėgių savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Algirdas Uselis tvirtina, kad ieškoti dalyvių šiam konkursui jau seniai nebereikia. „Gal pirmus dvejus metus ir teko paraginti, bet dabar konkursas jau turi savo tradicijas, žmonės jo laukia. Tai didžiulė galimybė tobulėti – į seminarus, kuriuos rengia organizatoriai, atvyksta dar daugiau melžėjų nei susirenka konkurse. Patikėkite, esame turėję ir kur kas daugiau nei devynis dalyvius, bet svarbiausia, kad rezultatai kasmet gerėja – kai palyginame su 2008-aisiais surinktais balais, šiemet įvertinimai trečdaliu geresni“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė A. Uselis.
Ir tikrai. Vos prasidėjus renginiui, varžytuvių organizatoriaus, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Josifo Taco melžimo technologijų mokymo centro vadovas dr. Saulius Tušas „Ūkininko patarėjui“ sakė, kad Pagėgiuose varžytuvės turi savo specifiką – čia akivaizdu, kad ūkių vadovai daug reikalauja iš melžėjų, o jie – reiklūs sau ir stengiasi tobulėti. „Pažiūrėkite, kokie pirmųjų rungčių rezultatai: melžtuvo sanitarinis apdorojimas įvertintas maksimaliais balais – mes sakome, kad taip įvertinta melžėja indus plauna kaip robotas“, – tvirtino dr. S. Tušas.

Tarp devynių dalyvių tik trys melžėjos konkurse dalyvavo pirmą kartą. Didžiausią patirtį sukaupė žemės ūkio bendrovės „Bajėnai“ atstovės Lina Vaičikauskienė ir Lina Snegiriovienė, varžytuvėse dalyvavusios šeštą kartą. Ir viena, ir kita melžėja jau ne po vieną kartą yra tapusios nugalėtojomis, dalyvavusios respublikinėse varžytuvėse, tačiau noro tobulėti neprarado.

„Man melžėjos darbas yra pats įdomiausias – visada stengiuosi švariai pamelžti pienuką, juk jį geria visi – net visai maži kūdikėliai“, – tikino L. Vaičikauskienė, „Ūkininko patarėjui“ papasakojusi, kad bendrovėje su kolege melžia po 135 karves, o ir namuose laiko gyvuliukų. Kaip ir bet kuris miestietis, Lina per dieną dirba 8 val., turi po kelias išeigines dienas per savaitę, o savo atlyginimu yra labai patenkinta. Moteris tvirtina, kad jos darbas nėra nei sunkus, nei nešvarus, nes kaime nėra tokio darbo, kur nereikėtų susitepti rankų.

Visi rinko aukščiausius balus

Kaip ir kasmet, L. Vaičikauskienė šiemet varžėsi su savo kolege L. Snegirioviene, pernai melžėjų varžytuvėse užėmusia pirmą vietą. Nors abi moterys nuo pirmos rungties lyderiavo, nuspręsti, kas nugalės, nebuvo įmanoma: dalyviai, net ir pirmą kartą atvykę varžytis melžimo aikštelėje, rinko tik pačius aukščiausius balus.

Nuo patyrusių melžėjų nė kiek neatsiliko jauniausioji šių varžytuvių dalyvė Rita Janušaitienė, kartu su savo mama Danute Jociene melžianti karves ūkininko Stanislovo Sudeikio fermoje. Ir varžytis dėl geriausios melžėjos vardo jos atvyko abi: Rita – pirmą, jos mama Danutė – jau ketvirtą kartą. Kaip ir derėjo, nugalėjo patirtis – surinkusi 135,5 balo D. Jocienė užėmė trečią vietą. Rita nuo jos atsiliko tik 10 balų, bet jos pamelžtas pienas buvo vienas švariausių.

Tarp varžytuvių dalyvių sparčiai sukosi ir ūkio šeimininkė R. Šeputienė, išleidusi varžytis ir savo ūkio melžėją Odetą Kuizinienę. Reda neslėpė, kad ir pati tokiame renginyje nebijotų dalyvauti – juk karves melžia jau bene 15 metų. Kažkada pradėjo nuo keturių, ganė jas užliejamose pievose, tad vargo buvo tikrai nemažai. Bet kai Mikytuose nusipirko daržinę ir siloso tranšėjas, o paskui pastatė ir naujus tvartus, gyvenimas prašviesėjo. Dabar R. Šeputienė su pagalbininke melžia 44 karves ir planuoja savo bandą padvigubinti.

„Šios varžytuvės mums yra savotiškos tvartų įkurtuvės – graži proga pasidžiaugti tuo, ką sunkiai dirbdami sukūrėme“, – sakė visa švytinti, naujutėliais guminiais batais pasipuošusi ūkio šeimininkė. Tie batai, kaip juokavo šventėje susirinkusios moterys, „su PIN kodu“, traukė visų akis, nes ne tik spindėjo saulėje, bet ir buvo papuošti dviem nepaprasto grožio gėlėmis.

Rezultatams gerų žodžių negailėjo

Kai baigiantis įprastai darbo dienai, o vakariniam melžimui tik prasidedant komisija suvedė varžytuvių rezultatus, dr. S. Tušas sunkiai susilaikė nuo pagyrų – Pagėgiuose net paskutinėje vietoje likusi dalyvė melžimo aikštelėje surinko tiek balų, kiek kituose rajonuose negauna nugalėtojos. Patenkinta melžėjų darbu buvo ir Veterinarijos akademijos Gyvulininkystės katedros docentė Aldona Šimkienė, tvirtinusi, kad ateinančiais metais Pagėgiuose būtų galima atsisakyti melžtuvo sanitarinio apdorojimo rungties, nes beveik visų dalyvių darbas įvertintas maksimaliais balais.

Paskelbus rezultatus paaiškėjo, kad ir šiemet Pagėgiuose nenutiko nieko naujo – nugalėtojos laurais jau trečią kartą pasipuošė žemės ūkio bendrovės „Bajėnai“ melžėja L. Vaičikauskienė, surinkusi 141,5 balo ir beveik šešiais balais aplenkusi savo bendradarbę L. Snegiriovienę. Pastarąją nuo trečią vietą užėmusios D. Jocienės skyrė tik 0,3 balo. Ketvirtoje vietoje liko žemės ūkio kooperatyvo „Lumpėnų Rambynas“ melžėjas Ričardas Čiužas, įsitikinęs, kad moteriai toks darbas per sunkus.

Pagėgiškiai moka švęsti ir sugeba gražiai pagerbti žemdirbius. Pasveikinti varžytuvių dalyvių buvo atvykęs savivaldybės meras Virginijus Komskis, prizus geriausioms melžėjoms ir atminimo dovanėles komisijos nariams įteikė vicemeras Sigitas Stonys, o renginį subtiliu humoru nuspalvino Pagėgių kultūros centro direktorės pavaduotoja Danutė Bardauskienė, neslėpusi, kad po penktųjų melžėjų varžytuvių mama jai padovanojo karvę.

Po renginio susėdę draugiškai pavakaroti, pagėgiškiai kalbėjo, kad jau dabar laukia dešimtų melžėjų varžytuvių ir tiki, jog tuomet pieno ūkiai nebesiskųs sunkiu gyvenimu. Juo labiau kad geriausių melžėjų pagerbti atvykę AB „Žemaitijos pienas“ atstovai puse lūpų jau prasitarė apie būsimą pieno kainų kilimą.