Šiluma kaulų nelaužo...

ŠŠT įmonė įsikūrusi Klaipėdos g. 6A. Jos teritorija – apie du hektarai. Kiemas ir centrinė katilinė aptverti, bet pastatai kyšo, o kaminai stypso. Virš metalinio kamino raitosi baltas dūmelis, gi pats aukščiausias, sumūrytas iš baltų plytų, perjuostas metaliniais žiedais, šaunantis į aukštį apie 80 metrų, šiandien tenkinasi atsarginio vaidmeniu. Aukštuolis naudotas, kol kūrenta mazutu. Pastarasis tapo rezerviniu kuru. Dabar į 4 katilus sraigtinis transporteris varo biokurą. ŠŠT viena iš nedaugelio tokio tipo įmonių šalyje, pilnai įsisavinusi biokuro naudojimą. Virš kamino pakibęs dūmelis atvėsintas iki 44–45 laipsnių. Seniau į orą išmetamų karštų dūmų tumulai siekdavo 180–190 laipsnių. Tarša sumažėjo, šilumos papildomai padaugėjo 15–25 procentais. Pelenai ir suodžiai surenkami viduje, specialiame įrenginyje. Laimėjo ir ekologija, ir nauda. Laipsniška ŠŠT modernizacija, panaudojant ES lėšas, daro jos darbą efektyvesniu. Tam ypač padėjo įsigytas kondensacinis ekonomaizeris, kainuojantis apie 4 milijonus litų. Įmonės modernizacija tęsiasi: atnaujinamas šiluminių trasų vamzdynas. Trasų ilgis – apie 50 kilometrų. Pakeista beveik pusę nusidėvėjusių rusiškų vamzdynų. Šiemet jų renovuota apie 4 km. Senosios trasos „suėsdavo“ apie 23-25 proc. tiekiamos šilumos, naujosios trasos šilumos nuostolius sumažina daugiau nei dvigubai.

ŠŠT eksplotuoja 8 katilines: po dvi Šilutėje ir Švėkšnoje, po vieną – Traksėdžiuose, Juknaičiuose, Rusnėje, Kintuose. Kuras įvairus: Šilutės centrinėje katilinėje – biokuras, medžio granulės (rezerve – pigesnis žymėtas dyzelinas), Tilžės gatvės katilinėje – žymėtas dyzelinas, Traksėdžiuose – biokuras (rezerve – žymėtas dyzelinas), Švėkšnoje – biokuras, medžio granulės (rezerve – žymėtas dyzelinas), Juknaičiuose – šiaudai-šienas, Rusnėje, Kintuose – malkos ir anglys perpus. Avarijos atveju Šilutės centrinei ligoninei šilumą tiektų šiemet atiduota katilinė, pastatyta anapus Šyšos.

Kūrenimo metu žiemą ŠŠT dirba 79 darbuotojai, vasarą – 65. III ketvirčio vidutinė mėnesinė kvalifikuoto darbininko (45 dirbantieji) alga – 2 696 litai neatskaičius mokesčių. Specialistų (12),  meistrų (3), vadovų (5) atlyginimai dar solidesni. Kolektyvas, kuriam 22-ejus metus vadovauja Algis Mykolas Šaulys – draugiškas. Šiemet profsąjungiečiai draugiškiausiu išrinko šilumos punktų šaltkalvį Leoną Tunylą, linksmiausiu – katilinės įrenginių remontininką-šaltkalvį Vytautą Norkų, drąsiausiu – suvirintoją Vidą Gotautą. Beje, ŠŠT kieme įrengta krepšinio aikštelė.

Centralizuotai tiekiamos šilumos kainas kontroliuoja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Spalio mėnesį jos tokios: gyventojams už suvartotą šilumos kiekį taikant lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokestį (PVM) – 21,81 ct už 1 kilovatvalandę (kWh) arba 6,32 euro ct; karšto vandens kaina gyventojams, taikant 9 proc. PVM – 21,44 ct už 1 kubinį metrą arba 6,21 euro ct. Kitiems vartotojams taikomas 21 proc. PVM. Jie moka už suvartotą 1 kWh šilumos 23,72 ct arba 6,87 euro ct; už karšto vandens 1 kubinį metrą – 22,78 ct arba 6,60 euro ct. Kainos laikinos, gali kisti kas mėnesį, nes priklauso nuo kuro kainų rinkoje. Ar 9 proc. PVM lengvata išliks ir 2015-aisiais, parodys laikas. Ministras pirmininkas, socialdemokratas Algirdas Butkevičius žada jų koalicijos valdymo laikui minimą lengvatą palikti.

ŠŠT šildomų būstų plotas – pusė milijono kvadratinių metrų. Papildoma veiklos funkcija – namų renovacija, apšiltinimas, šilumos punktų modernizavimas. Darbų, rūpesčių – į valias, ypač šildymo sezono pradžioje, kol visas konvejeris įsivažiuoja. Žinoma, tokia didelė, pelningai dirbanti įmonė traukia privatizatorius. Kai kurie jų moka nemažai žadėti, tačiau mažai tesėti. Privatizacijos vajus, siautėjęs atgautos Nepriklausomybės pradžioje, pavertęs kai ką milijonieriais, šiandien privėsęs. Gal ir gerai, nes kiekvienas savininkas, jei jis ne išimtis, pirmiausiai naudos ieško sau, o bendruomenei... Norės – patrupins, nenorės – ne.