R. Jaruškevičienė: „Kiekvieną kartą mokomės iš nesusipratimų“

- Papasakokite apie savo vadovaujamą darželio bendruomenę.

- Mūsų bendruomenė didelė – 44 darbuotojai, iš jų 22 pedagogai, likusieji – aptarnaujantis techninis personalas. Šiemet turime 156 ugdytinius, 9 grupes, iš jų 3 lopšelio grupės, 2 priešmokyklinės grupės ir kitos grupės.

- Vasarą nemažai nuveikta darželyje, kad aplinka taptų patrauklesnė.

- Taip. Dar pavasarį gavome Europos Sąjungos lėšas. Buvo parengti projektai. Juos laimėjus darželis gavo finansavimą remontui atlikti. Per vasarą teko padirbėti, derinti su statybininkais, ko mes norime.  Dabar daželis labai pagražintas. Suremontuotos visos keturios lopšelio grupės patalpos,  koridoriai, skalbykla, grindų dangos, pakeistos durys. Viskas atsinaujino, dabar gali vaikščioti, žiūrėti ir gerėtis. Už gautus pinigus įgyvendinome savo seną svajonę. Pagal projektą įsisavinta apie 82 000 eurų.

- Ar sudėtinga būti darželio vadovu?

- Džiaugsmas nustelbia visus nemalonumus.  Džiaugsmas – vaikai, darbas dėl jų ir rezultatas, kada juos užaugini, išleidi į mokyklą, kada jie atitinka brandą, kada jie yra laimingi, patenkinti, kai tėvai šypsosi. Tai ir yra didžiausias dalykas. Negandų būna kaip ir kiekvienoje šeimoje, kiekviename kolektyve. Bet visada yra išeitis, galimybė viską išspręsti.

- Ar jūsų darželio aplinka yra saugi?

- Aplinka daželio viduje yra saugi. Durys pakeistos, baldai atitinka vaikų amžių. Neramina laukas. Esame trijų gatvių sankryžoje. Aplinkui  vaikšto žmonės, kurie nenori apeiti tokią didelę darželio teritorija, kuri apima apie hektarą.  Jiems patogiau vaikščioti per darželį, todėl yra nesaugu.  Vartai turi būti visada atidaryti, jei nebūna, jie tuoj pat būna išlaužiami. Todėl išvedę vaikus juos užsidarome. Praeiviai atidaro. Taip vis ir žaidžiame.  Nesaugu dėl gatvių, bet labai akylai stebime vaikus. Saugome kaip savo akis. Todėl, nors tai ir sunki užduotis, išvengiame visokių nesusipratimų. Ateityje, kai atsiras pinigų, planuojame aptverti teritoriją didesnėmis tvoromis. Tada bus įgyvendintas paskutinis saugumo garantas.

- O varteliai nekelia pavojaus vaikams? Jų net nėra.

- Varteliai išlaužyti. Juos viriname, tvarkome.  Kai kurių nebeina net sutvarkyti.  Todėl auklėtojos dar labiau saugo vaikus, net stovi prie jų, kad vaikai neišbėgtų į gatvę. Auklėtojai niekada neatsipalaiduoja, nes visada turi būti budrūs, susikaupę, atsakingi.

- Turėjote darželyje ir nemalonių momentų. Dar visai neseniai jūsų vadovaujamoje įstaigoje galimai prieš mažametį vaiką buvo panaudota fizinė ir emocinė prievarta – grupės auklėtoja esą jį smaugė ir prievarta maitino. Vaiko mama tada sakė, kad dėl to vaikas itin verkė.

- Kiekvienas skandalas nesuteikia įvaizdžiui pliusų. Džiaugiuosi, kad viskas gerai baigėsi.  Tuomet aš įstaigoje nebuvau, sirgau. Nieko negalėjau komentuoti, nes vyko teisminiai procesai.  Gavome žinias, jog byla buvo nutraukta, ji nepateko į teismą nesant nusikaltimo sudėčiai. Darželyje ta auklėtoja nebedirba.  Nematome prasmės, kad ji ir būtų, nes nebūtų jai nei su kuo pasišnekėti, nei susitarti, nei pasitarti. Kolektyvas nuo jos nenusisuko. Tačiau tėvai  nenorėjo nieko klausytis.  Kai incidentas įvyko, bandė pavaduotoja pakalbėti su tėvais ir ja kartu.  To padaryti nepavyko, todėl jai teko išeiti.  Auklėtoja labai nusivylė. Jai buvo labai skaudu.  Ji jau buvo pensinio amžiaus, todėl išėjo užtarnauto poilsio.  Šis incidentas – nemalonus dalykas ir tėvams, ir auklėtojai, ir darželiui. Darželio įvaizdis, manau, nebuvo sugriautas, sugadintas.  Nebuvo nusikaltimo sudėties. Vadinasi, gal šiek tiek emociškai buvo perdėta tai, kas įvyko.  Gandų visada būna daug.  Būtų neteisinga kalbėti remiantis jais.  Tai nėra faktai, įrodymai.  Su vaiku bendravo psichologai, Vaikų teisių tarnyba. Jie sprendė – yra kaltų ar ne.  Nutarta, kad nėra nusikaltimo sudėties ir nėra ko perduoti teismui. Jų kompetencijoje tai spręsti.

- Teko girdėti, kad  galimai smaugiamą vaiką matė ir kiti vaikai.  Esą yra ir tokių, kurie net iki dabar tai prisimena. Ar bandėte kalbėtis su tos grupės vaikais?

- Ne, nes tie vaikai išėjo iš darželio į mokyklą. Kai įvyko incidentas, turėjau nedarbingumo pažymėjimą, grįžau į darbą tik gegužės pabaigoje. Po įvykio  buvo praėję du mėnesiai. Galbūt net nedera ateiti ir vaikus apklausinėti man. Neturiu tokios teisės ir be tėvų sutikimo tai daryti. Juo labiau, kad tuo metu vyko ikiteisminis tyrimas.  

- Jei auklėtoja būtų savo noru neišėjusi, ji būtų dirbusi ir toliau?

- Jei ji būtų pasilikusi, jei būtų ikiteisminis tyrimas  perėjęs į teismą ir būtų bausta, ji būtų atleista iš darbo. O atleidimui reikia pagrindo. Ji pasirinko kaip pasirinko. Kaip būtų buvę, jei būtų nepasirinkusi, būtume sprendę vietoje.

- Incidentų buvo ir daugiau. Girdėjome, kad buvo mama, kuri jau veda savo vaiką į kitą darželį, nes nepatiko kaip darželyje buvo priimtas jos vaikas į lopšelinukų grupę.

- Taip. Tokia situacija buvo. Manau, čia tėvai nebuvo pasirengę vaiko darželyje adaptacijos periodui.  Vaikų priėmimas rugsėjį yra didelis iššūkis ir šeimai, ir darželiui. Mes pasirengę priimti vaikus. Tėvai tam turi būti pasirengę taip pat.  Jei  tėvai šeimoje pasiruošę patys, tai adaptacijos laikas praeina lengviau. Jei nepasiruošę – jis būna sunkesnis.  Neseniai buvo atvejis, kai  vaikas priprato, o mama ne.  Mamai kilo neramumų, jai pasirodė, kad darželyje nesaugu, negera, nors darželyje pabuvo tik tris dienas iki pietų.  Ji nespėjo nei susipažinti, pasikalbėti tinkamai.  Pati buvau grupėje ne kartą, ją mačiau. Tik šypsojosi ir nieko nesakė.  O kai išėjo, net nustebau, klausiau kas negerai. Ji atsakė, jog nepatiko. Ji iškarto buvo pageidavusi eiti į kitą darželį.  Gal ta išankstinė nuostata taip pat pakišo koją.  Bet, kad nebuvo pasiruošusi pradėti leisti vaiką į darželį, tai yra aišku.  Vaikas anksti keldavosi, greitai pavargdavo.  Dėl to ir pradėdavo zirzenti. Vaiko rėžimas nebuvo parengtas. Natūralu, kad lopšelinukai verkia, kai juos atveda pirmą dieną. Jiems sunku atsiskirti su mylimais tėvais.  Jiems sunku pasilikti nežinomoje patalpoje.  Gerai neišmiegoję, anksti pakelti – natūralu, kad pradeda norėti miego, būna irzlūs. Auklytė bandė pasikalbėti su mama, kad jai išėjus vaikas šiek tiek paverkia, kad užmigdė ant rankų.  Ji tuoj pat įsižeidė, kodėl jai niekas nepaskambino, kodėl apie tai niekas jai nepranešė. Bet nebuvo ką pranešti.  Todėl, kad tai buvo trumpalaikis dalykas.  Auklytės su tuo puikiai susitvarkė.  Ko gero, tai tik tėvų nepasirengimas. Nes toje grupėje visi šiuo metu patenkinti, vaikai neverkia.  Dėl šios situacijos kalbėjausi su auklėtojomis. Ta mergaitė tikrai neverkė ištisai.  Mergaitė paverkšleno. Ji tikrai nebuvo nusiverkusi. Tam vaikui viskas buvo gerai. Kai mama atėjo su dukra atsisveikinti su darželiu, pasiimti daiktų, ta mergaitė nubėgo į grupę pati. Pasiėmė žaislus, pradėjo žaisti. Mamai paprašius eiti namo, ji to nenorėjo. Vaikas nėjo kartu, ją iš grupės išvedė atėjusi pavaduotoja. Ką tai reiškia?  Reiškia viskas buvo gerai.  Tik mama nebuvo pasiruošusi vaiką pradėti leisti į darželį.  Tėvai turi nebijoti ateiti ir bendrauti su auklėtojomis, netylėti.  Reikia papasakoti apie vaiką, kad jie žinotų, kaip prie jo prieiti greičiau ir labiau suprastų jį.

Kiekvieną kartą mokomės iš visokių tokių nesusipratimų. Mes turime vieni kitiems padėti. Šiuo metu galiu džiaugtis, kad vaikai žaidžia. Kai jie verkia, visi bėgame į pagalbą.

Yra praktika – prieš priimant į darželį paskambiname tėvams, kviečiame į susirinkimą, kurio metu paaiškiname situaciją, darželio taisykles, kas kur bus. Toks susirinkimas buvo birželio mėnesį. Vėliau jiems atėjus  į darželį su vaikučiais nebekyla tiek klausimų. Minėta mama susirinkime nedalyvavo, nes ji buvo parašiusi prašymą  į kitą darželį. Ji pas mus nukreipta tik rugpjūčio pabaigoje.

- Kuo jūsų darželis skiriasi iš kitų Šilutėje esančių darželių?

- Tokio tyrimo neatlikome. Ar esame geresni ar ne, nežinau. Esame sveikatą  puoselėjanti ugdymo įstaiga. Pas mus yra grupė, kuri dirba Valdorfo pedagogikos metodu,  turime logopedinę grupę, vykdome įvairius respublikinius projektus, susijusius su vaikų sveikata.  Lyginti su kitais darželiais negaliu, nes kiekvienas darželis daro labai gražius dalykus, bet kita kryptimi, kita linkme ir kitokiais metodais.

- Kokie jūsų artimiausi planai?

-Ateities vizija – saugus darželis, kuriame auga savimi pasitikintis vaikas. Viziją  įgyvendinti visai nesunku jei tik visi susitelksime, gražiai bendrausime, bendradarbiausime, išsakysime vieni kitiems savo lūkesčius. Tada eisime į priekį.

- Ko palinkėsite sau, savo kolektyvui, tėvams?

-Sveikatos, darnos šeimose, darželyje, o tarpusavyje – pasitikėjimo.