Kieno intrigos žlugdo viltis išsaugoti senąjį kraštotyros muziejaus pastatą?

Nuo ko viskas prasidėjo?

Rengiant Hugo Šojaus dvaro rekonstrukcijos projektą buvo numatyta, kad į atnaujintą dvarą bus iškeltas ir kraštotyros muziejus. Senasis pastatas, esantis Lietuvininkų g. centre, yra prastos būklės, visiškai nugyventas ir nebetinkamas saugoti eksponatams. H. Šojaus dvaro rekonstrukcijos darbai eina į pabaigą, tad Šilutės r. savivaldybės taryba senąjį kraštotyros pastatą nusprendė įrašyti į privatizuojamų objektų sąrašą ir parduoti kartu su sklypu, kuriame jis stovi, ir kitus tame sklype esančius statinius. Niekam nebuvo paslaptis, kad pirkėjus domins ne pats prastos būklės pastatas, o būtent komercinei veiklai patrauklus sklypas, esantis pačiame miesto centre. Tad iškilo reali grėsmė, kad pastatas tiesiog bus nugriautas ar rekonstruotas taip, kad  miestas neteks dar vieno senos prūsiškos architektūros statinio, puošiančio miestą. Blogus įtarimus stiprino ir tai, kai vienas iš tuomet rajono valdančiajai koalicijai priklausiusių partijos vadovų, gerai žinomas verslininkas viešai atviravo, kad pastatas vertas vieno lito ir tokį jį tiesiog reikia nugriauti.

Apie tai informavus žiniasklaidai, mieste nuvilnijo pasipiktinimo banga, kad būtina užkirsti kelią šio pastato privatizacijai ir jį išsaugoti miestui.

Iniciatyvos ėmėsi trys visuomeninės organizacijos „Šilutės gražinimo draugija“ (pirmininkas Orestas Lidžius), Šilutės r. vokiečių kilmės gyventojų bendrija „Heide“ (pirmininkė Gerlinda Stungurienė“, dainuojamosios poezijos klubo „Muzikos paletė“ (vadovas Adas Nausėda) bei asmeniškai Šilutės muziejaus direktorė Roza Šikšnienė. Jie Tarybos posėdžio, kuriame buvo planuojama šį pastatą įtraukti į privatizuojamų objektų sąrašą, išvakarėse, t. y. šių metų sausio 28 d., raštu kreipėsi į tuometį Šilutės r. savivaldybės merą Šarūną Laužiką ir rajono Tarybą prašydami neprivatizuoti senojo kraštotyros muziejaus pastato, kad jis liktų miesto žmonių reikmėms, ir juo galėtų naudotis miesto visuomeninės organizacijos.

Pastato išsaugojimo sąlyga – turėti lėšų jo išlaikymui

Vasario 7 dieną kreipimosi autorius pasiekė mero Š. Laužiko atsakymas „Dėl pastato Šilutėje, Lietuvininkų g. 36“: „Informuojame, kad Šilutės rajono savivaldybės Taryba 2014 m. sausio 30 d. posėdyje priėmė sprendimą, kuriuo Šilutėje, Lietuvininkų g. 36, esantį pastatą  - muziejų (plotas 276,27 kv. m), pastatą – arklidę (plotas 106,00 kv. m) bei inžinerinį statinį – šulinį įtraukė į Savivaldybės privatizuojamų objektų sąrašą. Norime priminti, kad Savivaldybės tarybos posėdyje buvo pasakyta, jog jeigu atsiras lėšų pastatui išlaikyti, jį bus galima išbraukti iš privatizuojamų objektų sąrašo. Jeigu visuomeninės organizacijos kreipsis su argumentuotais prašymais, pateikdamos patalpų išlaikymo finansinį pagrindimą, pastatą bus galima perduoti visuomenės poreikių naudojimui“.

Tuomet bendrija „Heide“ ir žengė šioje istorijoje svarbiausią žingsnį. Apsvarsčiusi šį klausimą bendrijos taryboje ir gavusi pritarimą iš bendrijos steigėjų bei rėmėjų Vokietijoje, bendrijos pirmininkė G. Stungurienė bendrijos vardu šių metų vasario 27 d. raštu  kreipėsi į Tarybos narius ir merą dar kartą prašydama pastatą išbraukti iš privatizuojamų objektų sąrašo, jį skirti bendrijai „Heide“, patvirtindama, kad bendrija įsipareigoja išlaikyti šį pastatą savo lėšomis, rūpintis jo renovavimu bei pastato autentiškumo išsaugojimu. Bendrija nurodė, kad pastatą nori naudoti bendruomenės ir miesto reprezentacinėms reikmėms, susitikimams ir parodoms.

Kitos organizacijos pritarė, kad pastatu rūpintųsi „Heide“

Laikraštyje „Šilutės naujienos“, Skirmantės Galvydės straipsnyje „Kodėl valdantieji diskriminuoja Šilutės miesto bendruomenes?“  ši situacija tuomet nušviesta taip: „<....> Šilutės bendruomenės nariai (straipsnyje minima, kad jų buvo 10, – aut. pastaba) aptarė, kad senoji sodyba būtų ne tik puiki vieta rinktis įvairių NVO nariams, bet rengti bendrus kultūrinius, labdaros renginius, koncertus, parodas, susitikimus, netgi seminarus ir mokymus. Iki šiol benamės esančios NVO čia turėtų vietos pasidėti savo dokumentus, kitus daiktus – juk  dabar daugelis  NVO susirinkimams ieško patalpų mokyklose, kavinėse, kitose įstaigose ar savo narių butuose. Prisidėti prie išlaikymo sutiko vokiečių kilmės gyventojų bendrija „Heide“ partneriai iš Vokietijos, o visa NVO numatė pastatams atnaujinti ieškoti lėšų įvairiuose fonduose, programose – juk visoje Lietuvoje bendruomenių veikla ypač remiama. Kodėl gi Šilutės bendruomenė, keliolikai politikų panorėjus, turėtų likti užribyje? Tokius argumentus NVO išdėstė rašte, kovo pradžioje nusiųstame merui Š. Laužikui ir visiems Savivaldybės tarybos nariams. Prašė išbraukti muziejų iš privatizuojamų objektų sąrašo, siūlė jį perduoti pagal panaudos sutartį (kaip ir daugeliui kitų rajono bendruomenių) vienai iš NVO – „Heide“, kuri koordinuotų visų muziejuje prisiglaudusių NVO patalpų naudojimo klausimus“.

Kovo 25 dieną bendrija „Heide“ ir visos Šilutės miesto nevyriausybinės organizacijos gavo tuomečio mero Š. Laužiko pasirašytą atsakymą į savo pasiūlymą.

Rašte informuojama, kad „vadovaujantis LR valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatymu 13 straipsniu 4 punktu, asmenys, kuriems valstybės ir savivaldybių turtas perduotas neatlygintinai naudotis panaudos pagrindais, negali jo išnuomoti ar kitaip perduoti naudotis tretiems asmenims. Konstatuojama, kad bendrija „Heide“, perėmusi pagal panaudos sutartį Lietuvininkų g. 36 esančius pastatus, negalėtų leisti jais  naudotis kitoms visuomeninėms organizacijoms“.

Tuomečio mero pasirašytame rašte nevyriausybinėms organizacijoms teigiama, kad jeigu ir kam sutiktų perduoti pastatus panaudos pagrindais, tai nurodė ir krūvą papildomų sąlygų, o tai ypač papiktino nevyriausybines organizacijas.

Š. Laužiko rašte įžvelgė tyčines kliūtis

Autorės S. Galvydės jau cituotame straipsnyje tuomečio mero Š. Laužiko raštas palydimas tokiais komentarais:  „<.....> Deja, nė vienas iš trijų Savivaldybės tarybos komitetų neatsižvelgė į beveik 800 rinkėjų nuomonę ir gauto rašto net neperskaitė nei komitetų, nei Tarybos posėdžiuose. Užtat meras Š. Laužikas, nė neišklausęs Savivaldybės tarybos narių nuomonių, surašė atsakymą rinkėjams, kuriame ne tik iškėlė naujų sąlygų muziejuje norinčioms įsikurti NVO, bet sukūrė neįtikėtiną NVO rūšiavimo procedūrą. Skaitant Š. Laužiko atsakymą, galima suprasti, kad jeigu kokiai nors nevyriausybinei organizacijai yra noras panaudos sutartimi gauti senojo muziejaus patalpas, ji turi gauti „Savivaldybės administracijos struktūrinio, struktūrinio teritorinio padalinio ar valstybės institucijos, koordinuojančios tą veiklos sritį, kurioje veikia panaudos objektas, išvadą apie panaudos subjekto veiklos reikalingumą visuomenei <...>. Liepė pateikti dokumentus, įrodančius, kad NVO bus finansiškai pajėgus atlikti pastatų remontą bei apmokėti visas išlaidas, susijusias su jų išlaikymu“.

Buvusio mero Š. Laužiko rašte pateiktas ir pasiūlymas, kad esą „<.....> jeigu būtų įkurta Šilutės rajono nevyriausybinių organizacijų asociacija „Šilutės bendruomenė“, tuomet svarstant galimybę Savivaldybei nuosavybės teise priklausančius pastatus <...> perduoti visos miesto ar rajono bendruomenės naudojimui, būtų galima rengti ir teikti svarstyti rajono tarybai sprendimą dėl Šilutėje, Lietuvininkų g. 36, esančių pastatų išbraukimo iš Savivaldybės privatizuojamų objektų sąrašo ir šių pastatų perdavimo pagal panaudos sutartį. Tačiau Savivaldybės taryba turėtų vertinti, ar nėra kitų panašių organizacijų ir analogiškų pasiūlymų“.

Asociaciją įkūrė trys fiziniai asmenys. Ar tikrai pasipildė narių gretos?

Pasiūlymo įkurti miesto nevyriausybinių organizacijų asociaciją visuomenininkai griebėsi kaip šiaudo. „Šilutės gražinimo draugijos“, „Heidės“, „Muzikos paletės“ pirmininkai O. Lidžius, G. Stungurienė ir A. Nausėda  įsteigė bendruomenių asociaciją „Šilutės bendruomenės namai“ ne savo organizacijų vardu, bet kaip fiziniai asmenys, siekiant sutrumpinti įsteigimo procedūras. Asociacija išsikėlė tikslą  – suburti kuo daugiau Šilutės miesto visuomeninių organizacijų, įvairių klubų bendrai veiklai ir siekti išbraukti senąjį Šilutės kraštotyros muziejaus pastatą iš privatizuojamų objektų sąrašo bei išsaugoti miesto bendruomenės reikmėms.

„Man paskambino Adas  Nausėda ir informavo, kad Orestas bus pirmininku, jis – jo pavaduotoju, o aš būsiu protokolų pildytoja (sekretorė, - aut. pastaba), - kaip O. Lidžius tapo asociacijos „Šilutės bendruomenės namai“ pirmininku prisiminė G. Stungurienė. – Daugiau į jokius susirinkimus nebuvau kviečiame ir jokių posėdžių protokolų pildyti neteko, net neatsiliepdavo į mano raginimus daryti susitikimus“. G. Stungurienė teigė buvusi šokiruota, kad O. Lidžius viešai skelbia, jog asociacijos narių gretas papildė nevyriausybinės organizacijos.

Tęsinys spalio 31 d. „Šilokarčemos“ laikraščio numeryje.