Vyriausybė pritarė 2016 metų biudžeto projektui

Anot jo, didinamas minimalus atlyginimas, gyventojų neapmokestinamų pajamų dydis, darbo užmokestis viešojo sektoriaus darbuotojams bei lėšos žvyrkelių asfaltavimui turėtų paskatinti vidaus vartojimą.

Didins algas, tad didės ir vartojimas

„Dabar, kai mūsų ekonomikos augimas yra sumažėjęs, biudžetas turėtų šiek tiek paskatinti ekonomiką.

Tas vadinamasis fiskalinis konsolidavimas šitiems metams yra sustabdomas. Antra vertus, mes pritarėme priemonėms, pradedant nuo gyventojų pajamų mokesčio neapmokestinamo pajamų dydžio didinimo ir tęsiant minimalios mėnesinės algos nuo sausio 1 dienos didinimo iki 350 eurų.

Šitos priemonės skatins vartojimą“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė R.Šadžius.

Anot jo, prie vartojimo augimą, kuris tapo pagrindiniu šalies ekonomikos varikliu, taip pat turėtų skatinti kitais metais didėsiantys kai kurių viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai.

Finansų ministro teigimu, kitąmet prie ekonomikos augimo taip pat turėtų prisidėti sprendimas skirti 70 mln. eurų žvyrkelių asfaltavimui.

„70 mln. eurų yra siūloma skirti kitais metais asfaltuoti mažesnius gabalėlius žvyrkelių, kad esmingai pagerėtų susisiekimo keliais, pirmiausiai regionuose, kokybė. Tai yra investicijos, tai yra papildomos darbo vietos, poreikis papildomiems kelių statybininkų pajėgumams“, – komentavo R.Šadžius.

Vyriausybė trečiadienį patvirtino pirminį 2016 metų valstybės biudžeto projektą. Pagal Finansų ministerijos parengtą projektą biudžeto pajamos kitąmet mažėja 1,2 proc. (96 mln. eurų) iki 7,893 mlrd. eurų, o išlaidos auga 1 proc. (88 mln. eurų) iki 8,485 mlrd. eurų.

Valstybės biudžeto deficitas kitąmet turėtų siekti 592 mln. eurų – 45,1 proc. (184 mln. eurų) daugiau nei numatyta šiemet (408 mln. eurų).

Trys ministrai susilaikė

Vyriausybė trečiadienį patvirtino pirminį 2016 metų valstybės biudžeto projektą, susilaikius trims Darbo partijos deleguotiems ministrams,

Balsuojant dėl biudžeto, susilaikė kultūros ministras Šarūnas Birutis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė bei švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė. Teisingumo ministras Juozas Bernatonis sukritikavo tokį Darbo partijos narių sprendimą, o premjeras paprašė pateikti konkrečius argumentus, kodėl netenkina biudžeto projektas.

„Kaip teisingumo ministras norėčiau atkreipti dėmesį į vieną detalę, kad Vyriausybėje sprendimus priima Vyriausybės nariai, todėl čia negalimi jokie kolektyviniai pareiškimai. Jeigu kažkas iš Vyriausybės narių galvoja kitaip, individualiai turėtų pasakyti savo poziciją, nes čia balsuoja ne partijos, o pagal Konstituciją – Vyriausybės nariai“, – sakė J.Bernatonis.

Švietimo ir mokslo ministrė teigė negalinti palaikyti biudžeto projekto, nes jame ministerijai iki šiol nėra numatyta reikalingi 11 mln. eurų.

„Aš ko gero šiandien esu vienintelė ministrė, kuri yra labiausiai liūdna ir nuskriausta, nes man atimami 11 mln. eurų. Aš neturiu iš ko pradėti klasės krepšelių, aš neturiu kaip įgyvendinti prievolės, uždavinių, kuriuos suformulavote jūs, gerbiamas premjere. Visą vasarą laukiau rezultatų, o to neįvyko. Aš tiesiog irgi susilaikysiu“, – tvirtino švietimo ministrė.

Kultūros ministras Šarūnas Birutis teigė, kad pasigenda kultūros svarbos įvertinimo valstybės mastu, tačiau pripažino, kad balsuojant susilaiko partijos sprendimu.

„Mūsų partijos vadovybė laiko, kad koalicijoje dėl biudžeto nebuvo galutinai sutarta, todėl mes nuo balsavimo susilaikysime“, – teigė Š.Birutis.

Pagal Finansų ministerijos parengtą 2016 metų valstybės biudžeto projektą biudžeto pajamos kitąmet mažėja 1,2 proc. (96 mln. eurų) iki 7,893 mlrd. eurų, o išlaidos auga 1 proc. (88 mln. eurų) iki 8,485 mlrd. eurų.

Finansų ministras Rimantas Šadžius Vyriausybės posėdyje neatmetė galimybės, kad Finansų ministerija dar gali pakoreguoti biudžeto pajamų planą, jei bus gauta naujų duomenų.

Pateiks Europos Komisijai

2016 metų valstybės biudžeto projektas iki spalio 15 dienos turi būti pateiktas Europos Komisijai (EK), kuri savo pirminę išvadą pateiktų iki spalio pabaigos.

Jeigu Komisija pareikalaus patikslintį projektą, atnaujintas jo variantas turi būti pateiktas iki lapkričio 21 dienos, o oficiali galutinė EK išvada paaiškės iki lapkričio 30 dienos.

Iki spalio 17 dienos projektas turi būti pateiktas Seimui.

Pasak ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus, priimtas biudžeto projektas yra socialiai orientuotas ir reaguojantis į išorės aplinkos keliamas grėsmes.

Vadina socialiai orientuotu

„Šiandien priimtas biudžeto projektas yra: socialiai orientuotas, nes kaip ir ankstesniais metais didinamos išlaidos socialiniam sektoriui, mažiausioms algoms didinti, sunkmečiu mažintoms išmokoms kompensuoti, pensijoms didinti; parengtas atsakingai, atsižvelgiant į šiandienos situaciją ir žiūrint į ateitį.

Užtikrinantis fiskalinį tvarumą, skatinantis investicijas. Šis biudžetas – tai yra mūsų Vyriausybės reakcija į išorės aplinkos iššūkius, turiu galvoje papildomas lėšas krašto apsaugai“, – sakė premjeras.

Kitų metų biudžeto projekte numatoma, kad valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos biudžeto pajamos (kartu su Europos Sąjungos ir kitomis tarptautinės paramos lėšomis, kurios sudaro 2 mlrd. 6 mln. eurų) 2016 m. sudarys 9 mlrd. 289 mln. eurų, arba 0,2 proc. daugiau nei planuota gauti šiemet, o išlaidos – 9 mlrd. 875 mln. eurų, arba 2 proc. daugiau nei šiemet.

Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos pajamos, be ES ir kitų tarptautinės finansinės paramos lėšų, 2016 m. preliminariais skaičiavimais, sieks apie 7 mlrd. 283 mln. eurų, arba bus beveik 5 proc. didesnės, nei planuota gauti šiemet.

„Biudžeto išlaidos auga dėl mūsų vykdomų įsipareigojimų – tiek dėl pensininkams konservatorių nukirptų pensijų, kurias Konstitucinio Teismo esame įpareigoti grąžinti. Tiek dėl didinamo biudžeto Krašto apsaugai – kitų metų biudžeto projekte numatoma skirti 574 mln. eurų, arba 149 mln. eurų daugiau, palyginti su 2015 metais. 2016 metais valstybės biudžeto projekte planuojami asignavimai krašto apsaugai sudaro 1,48 bendrojo vidaus produkto“, – sakė A. Butkevičius.

Kitų metų biudžeto projekte numatytos lėšos darbo užmokesčiui didinti. Sprendimams, kurie buvo priimti 2015 metais, tai yra nuo liepos 1 d. minimaliąją mėnesinę algą padidinti nuo 300 iki 325 eurų, kultūros ir meno darbuotojų atlyginimus padidinti vidutiniškai 46 eurais, suplanuota papildomai beveik 17 mln. eurų.

„Numatoma ir toliau dar kartą didinti darbo užmokestį. MMA augs iki 350 eurų, kultūros ir meno darbuotojų atlyginimai vidutiniškai didės 71 euru, tam suplanuota papildomai beveik 12 mln. eurų. Numatoma, kad bus gerinamos karių darbo apmokėjimo sąlygos – tam skiriama 12 mln. eurų.

Vidaus tarnybos statuto ir naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatoms įgyvendinti numatyta skirti po 11 mln. eurų“, – pabrėžė Vyriausybės vadovas ir pridūrė, kad taip pat bus didinamas bendras neapmokestinamasis pajamų dydis, o taip pat atskirai už kiekvieną vaiką šeimoje.

Svarstant išlaidų galimybes, buvo privalu atsižvelgti į Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinį įstatymą, kuris apibrėžia didžiausią leistiną visų valdžios sektoriaus išlaidų didėjimo ribą.

Vykdomos Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatos, todėl Finansų ministerija nuo 2016 m. keičia savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodiką, pagal kurią savivaldybės biudžetui tenkanti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis (procentais) bus apskaičiuojama, remiantis nauju kriterijumi – konkrečios savivaldybės teritorijoje ir visoje Lietuvoje tuo pačiu laikotarpiu vienam gyventojui tenkančio šio mokesčio santykiu.

Toms savivaldybėms, kurių prognozuojamos pajamos iš GPM vienam savivaldybės gyventojui yra mažesnės nei vidutinės visų savivaldybių prognozuojamos pajamos iš GPM vienam gyventojui, savivaldybės biudžetui skiriama GPM dalis (procentais) bus nustatoma 100 procentų, o tos, kurių prognozuojamos savivaldybės pajamos iš GPM vienam savivaldybės gyventojui yra didesnės nei vidutinės visų savivaldybių prognozuojamos pajamos iš GPM vienam gyventojui, tampa „donorėmis“.

Dėl naujo reglamentavimo keičiasi ir savivaldybių „donorių“ struktūra. „Donorės“ (jų prognozuojamos pajamos iš GPM vienam gyventojui viršija vidutines GPM pajamas vienam šalies gyventojui) kitąmet bus Vilniaus miesto savivaldybė – 45,95 proc. tenkančio GPM, Kauno miesto – 76,85 proc., Klaipėdos miesto – 87,32 proc. ir Neringos savivaldybė – 59,04 proc.

Bet anksčiau „donorės“ negaudavo lėšų vadinamiems išlaidų struktūrų skirtumams išlyginti, kuriuos lemia nuo savivaldybių veiklos nepriklausantys objektyvūs veiksniai. Taigi Vilniui, kaip ir kitoms savivaldybėms, bus apskaičiuojamos lėšos atsižvelgiant į vietinių kelių ir gatvių ilgį, savivaldybės teritorijos plotą, pensinio amžiaus gyventojų skaičių, ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų skaičių ir kitus rodiklius, turinčius įtakos savivaldybių išlaidoms.

Todėl, pasak Vyriausybės spaudos tarnybos pranešimo, 2016 m. mažesnę GPM dalį procentais gausiančios Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Neringos savivaldybės papildomų pajamų gaus iš lėšų išlaidų struktūros skirtumams išlyginti (Vilniui tai sudarys apie 12,1 proc., Kaunui – 6,8 proc., Klaipėdai – 3,8 proc., Neringai – 1,6 proc.).

Didėja ir bendra savivaldybėms tenkanti GPM dalis – nuo šiųmečio 72,8 proc. iki 75,49 proc. kitąmet.

Prognozuojama, kad savivaldybių biudžetai GPM kitąmet gaus 94 mln. eurų daugiau nei šiemet, iš jų beveik 55 mln. eurų – papildomos pajamos dėl ekonomikos augimo ir beveik 40 mln. eurų – dėl atlyginimų didinimo ir kitų poreikių finansavimo.

Vyriausybė 2016 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, kaip ir numato teisės aktai, iki spalio 17 dienos pateiks svarstyti Seimui.