Šilutėje gerų darbų nėra, gerų darbuotojų – taip pat?

Nedarbas Šilutėje

Klaipėdos teritorinė darbo birža skelbia, kad 2014 m. spalio 1- ąją Šilutėje įregistruoti 4 435 bedarbiai. Tai sudaro 12.1 proc. nuo visų darbingų rajono gyventojų. Susirasti darbo vietą Šilutėje gana sudėtinga – šiuo metu Šilutėje yra registruota 170 laisvų darbo vietų. Tiesa, 2 013 rajono bedarbių nuo metų pradžios įsidarbino pagal neterminuotas sutartis ir 285 šilutiškiai bent jau laikinai rado darbą.

Priminsime, kad žurnalo „Veidas” paskelbtuose savivaldybių reitinguose Šilutės rajonas yra vadinamas „juodąja skyle”. Šiame reitinge rajoną labiausiai į apačią tempė aukštas nedarbas ir didelis socialinių pašalpų gavėjų skaičius. Vidaus reikalų ministerija Šilutės rajoną pripažino problemine teritorija ir jos vystymui skyrė 24 milijonus litų. Rugsėjo 19 dienos „Šilokarčemos“ laikraščio numeryje, straipsnyje „Prieš emigraciją kovosime trinkelėmis“, jau rašėme, kad realių planų ir idėjų, kaip mažinti nedarbą, Šilutės valdžia neturėjo, todėl už šiuos pinigus bus sutvarkytos Šyšos upės pakrantės, Šilokarčemos kvartalas ir stadiono prieigos.

Nėra darbo ar darbuotojų?

Praėjusiais metais puse lūpų, o šiais metais jau pakankamai atvirai, įmonių vadovai konstatuoja, kad darbo jų įmonėse yra, tačiau trūksta norinčių, galinčių ir turinčių motyvaciją dirbti. Vadovų teigimu, įmonės kartais būna priverstos nedidinti gamybos apimčių, nepriimti naujų užsakymų, nes bijo, kad jų įvykdymui neras reikalingų darbo rankų.

Ypač kvalifikuotų ir motyvuotų darbuotojų stygių jaučia sezoninius darbus dirbančios įmonės – žemės ūkio, statybų sektoriaus bendrovės. Negalėdamos pasiūlyti pastovaus darbo, tačiau norėdamos įdarbinti bent kiek padoresnį darbuotoją, jos yra priverstos netgi pažeidinėti įstatymus. „Darbo biržos atsiųsti žmonės man visiškai netiko. Jie paprasčiausiai nenorėjo dirbti. Dalis pasakė tiesiai šviesiai – aš jau kažkur dirbu nelegaliai, o darbo biržoje „stoviu“ dėl kompensacijos už šildymą. Dalis mano siūlomo darbo atsisakė dėl sveikatos problemų. Dalies bedarbių pasiteisinimai atrodytų juokingi, pavyzdžiui, neturiu su kuo iki jūsų atvažiuoti, nors mes esame įsikūrę netoli Šilutės“, - apie ieškančiųjų darbo motyvaciją kalbėjo nenorėjęs prisistatyti smulkus verslininkas. Sau reikalingus darbuotojus jaunas verslininkas rado pažįstamų pagalba. Tiesa, juos samdant jam kartais tekdavo nusižengti ir įstatymams. „Kelis darbuotojus buvau priverstas įdarbinti nelegaliai. Vienas nenorėjo darbintis legaliai, nes turėjo problemų su antstoliais. Truputį pagalvojęs nutariau, kad geriau turėti gerą darbuotoją nelegaliai, nei neturėti jokio. Tačiau jei būčiau pagautas, baudą mokėčiau aš, o laikraščiai rašytų – darbdavys engė darbuotojus, vertė juos dirbti be socialinių garantijų“, - darbo rinkos paradoksus Šilutėje komentavo verslininkas.

Vardija skriaudas ir neteisybes

Šilutės žiniasklaidoje paskelbta informacija, kad būsimieji Šilutės abiturientai savo ateities su gimtuoju kraštu nesieja, mūsų neturėtų stebinti. Abiturientai mato, su kokiomis kančiomis ieškant darbo Šilutėje susiduria kiek vyresni jų draugai, kurie galėtų būti jų broliais ir seserimis.

Daugumos laikraščio kalbintų pašnekovų nuomone daugiausia šansų žmogus turi įsidarbinti dviejose stambiausiose rajono baldų įmonėse. Darbas šiose įmonėse yra pakankamai sunkus, tačiau nereikalaujantis ypatingos kvalifikacijos. Tiesa, mokamas atlyginimas vos viršija minimalų darbo užmokestį. Ten dirbusių žmonių teigimu, šiose įmonėse darbuotojų kaita yra pakankamai didelė: vieni nesusitaiko su darbo drausme, kiti nemato darbinių perspektyvų. Vis dėlto šiose didelėse įmonėse yra bent jau aiškios darbo sąlygos, o mažesnėse įmonėse darbuotojams tenka patirti kur kas negražesnių dalykų.

Šilutiškis Linas (vardas pakeistas, - aut. pastaba) prieš kelerius metus baigė Šilutės turizmo ir verslo paslaugų mokyklą, ten įgijo virėjo specialybę. Šiuo metu jis išvykęs ir darbuojasi sostinėje. „Prieš kelerius metus virėjo darbą Šilutėje siūlė tik vienas garsus viešbutis ir restoranas. Bet tik pusei metų, kol pasibaigs darbo biržos subsidija už bedarbio įdarbinimą. Po pusės metų tu būtum atleistas, o į tavo vietą būtų įdarbintas kitas bedarbis. Aš tiesiog nusprendžiau išvažiuoti“, - kalbėjo jaunuolis.

Lino nuomone, panašiai elgiasi dauguma Šilutės darbdavių. Įmonės dalija savo darbuotojus į vertingus ir nevertingus. Vertingiems mokamos geros algos, nes įmonė bijo jų netekti, o nekvalifikuotą darbą atliekančių darbuotojų sąskaita yra taupoma. Kaip jaunam darbuotojui išgyventi, kol jis įrodinėja savo kvalifikaciją, niekas paaiškinti negali. Akivaizdu, darbdaviai ir darbuotojai kalbasi kaip aklas su kurčnebyliu. Darbuotojai dirba kaip jiems moka, o darbdaviai moka darbuotojams taip, kaip pastarieji dirba.

Vėl prie „Veido“ reitingų

Šilutės darbdaviai nėra godesni nei kolegos visoje Lietuvoje. Šilutės darbuotojai nėra didesni tinginiai nei žmonės, gyvenantys kitose Lietuvos vietose. Tokiu atveju, kodėl darbo rinkos padėtis Šilutėje yra aštresnė nei visoje Lietuvoje?

Savivaldybių reitingus paskelbęs žurnalas „Veidas“ konstatuoja, kad dėl Šilutės rajono socialinių ir ekonominių problemų yra kalta geografija. Vakarų Lietuvoje ekonominio aktyvumo centras sukasi aplink Klaipėdą, o esą Šilutės rajonas yra per toli nuo šio centro ir privalo kliautis savo menkais vidiniais ekonominiais resursais. Taip Šilutės ekonomika sukasi uždarame skurdo rate. Esant mažai perkamajai galiai – gaminamos pigios prekės ir teikiamos pigios paslaugos. Dėl to mokami maži atlyginimai, kurie mažina Šilutės rinkos prekinę galią. Vienintelis to proceso sprendimas – prekių ir paslaugų eksportas už Šilutės ribų. Tam reikia užsienio investicijų, skaidrios ir atsakingos valdžios. Kaip tik to, ko mūsų rajone labai trūksta.