Pasveikintos ilgaamžės giminaitė džiaugiasi parodytu senolei dėmesiu
Iš kairės į dešinę - vicemeras A. Balčytis, Socialinės paramos skyriaus vedėjas A. Šimelionis, giminaitė J. Tverskienė, jubiliatė N. Baranova, socialinė darbuotoja J. Sadauskienė.
Praėjusią savaitę Šilutės rajono savivaldybės mero pavaduotojas Algirdas Balčytis ir Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis pasveikino Šilutės senelių globos namuose gyvenančią 90-ąjį jubiliejų švenčiančią Nadeždą Baranovą.
Savivaldybės ir Senelių globos namų atstovai linkėjo sveikatos ir stiprybės, o jubiliatės artimoji iš Usėnų Joana Tverskienė džiaugėsi parodytu dėmesiu jos giminaitei ir padėkojo už sveikinimus. Moteris įsitikinusi, kad labai gerai, kai ilgaamžiams yra parodomas rajono vadovų dėmesys.
Anot socialinių darbuotojų, jubiliatė turi itin gražų balsą, o prisimindama jaunystę, padainuoja kartu su globos namų darbuotojais.
90 –metį šventusi senolė yra usėniškės mamos brolio žmona. „Teta prieš daugiau nei 60 metų į Lietuvą atvyko gyventi iš Rusijos platybių. Tada buvo susituokusi su karininku. Tačiau šis netrukus susirado kitą ir iš moters gyvenimo dingo. Beveik 50 metų išgyveno su mano mamos broliu. Ją laikau savo giminaite. Todėl ir lankau“, - kalbėjo J. Tverskienė.
Ji pasakojo, kad senolė drauge su jos mamos broliu išaugino sūnų, kuris buvo iš pirmos santuokos jos giminaičio. Pora bendrų vaikų neužgyveno ir susituokti negalėjo, nes moteris buvusio vyro ieškojo norėdama su juo oficialiai išsiskirti, tačiau rasti jo jai nepavyko.
N. Baranova daug metų gyveno Žemaitkiemyyje, Usėnų seniūnijoje, visą gyvenimą dirbo buhaltere, o jos antras vyras - vairuotoju. Prieš 12 metų senolė vėl liko viena, nes Amžinybėn išėjo jos antroji pusė.
Dar visai neseniai iš moters vienas netoli jos gyvenantis vaikinas išviliojo pinigus ir daug kito turto. Daugiau nei 50 metų jaunesnis vyras jai į kavalierius piršosi. O ši patikėdama jo žodžiais jam nieko negailėjo. Tada senolė, anot giminaitės, visų pagalbos atsisakė ir teigė, kad ją globoja ir ja rūpinasi naujas jos draugas. „Kol ji turėjo pinigų, vis ją lankė, važiavo pas ją, o dabar jos niekas nelanko. Ir to kavalieriaus neliko. Džiaugiuos, kad pavyko jai gauti vietą Senelių globos namuose. Čia gera priežiūra“, - kalbėjo J. Tverskienė. Ji teigė, kad tam tikrą laiką prižiūrėjo senolę pati, tačiau neužteko jėgų toliau tai daryti, nes ir jos vyras yra neįgalus, jam taip pat reikalinga priežiūra, o ir pačios sveikata nėra gera.