Pagėgių neįgaliųjų draugija: per 15 metų – 5 kraustymaisi ir 5 įkurtuvės
Jau visai netrukus sukaks 15 metų, kai įsikūrė Pagėgių savivaldybės neįgaliųjų draugija. Ji vienmetė su Pagėgių savivaldybe, tik truputėlį jaunesnė, bet užtat, jeigu Pagėgių savivaldybės administracija tebegyvena tuose pačiuose rūmuose, neįgaliųjų draugija šiuo metu „švenčia“ jau penktąsias įkurtuves naujoje vietoje.
„Šilokarčemos“ žurnalistas praėjusį penktadienį apsilankė pas Pagėgių savivaldybės neįgaliųjų draugijos, dabar įsikūrusios senajame vaikų globos namų pastate, pirmininkę Loretą Stašinskienę. Iškart nustebino faktas, kad šiuo metu draugijoje yra net 447 nariai. Toks didžiulis skaičius liudija, kad beveik kas dvidešimtas Pagėgių krašto gyventojas yra neįgalus. Tai daug ar mažai, paliekame spręsti skaitytojams.
Draugijos pirmininkė sakė, kad beveik visų seniūnijų centruose ir didesnėse gyvenvietėse veikia šitos draugijos padaliniai. Štai Stoniškių padaliniui vadovauja Danguolė Kemerienė, Šilgaliuose – Liucija Mačiulaitienė, Lumpėnuose – Raimonda Šedienė, Vilkyškiuose – Nijolė Rūkienė, Žukuose – Ona Valaitienė. Pagėgiuose draugijos pirmininkės pagalbininkė yra Danutė Žemaitaitienė. Natkiškiuose ir Piktupėnuose kol kas dar nėra draugijos padalinių.
Kaimų padaliniuose nuolat būna visokie užsiėmimai, veikia amatų būreliai – iš Pagėgių ten vyksta pagal grafiką darbuotoja, kuri moko įvairių rankdarbių (dekupažo, vilnos vėlimo, piešimo ant šilko, karoliukų vėrimo ir t. t.). Kiekvienas neįgalusis, kiek tik sugeba, dar atsineša ir savo idėjų...
Padaliniuose draugijos nariams yra teikiamos savimasažo – biosocialinių funkcijų atstatymo - paslaugos. Tai įvairūs pratimai, reikalingi po insulto, turintiems stuburo problemų, judėjimo negalią (kai reikia kelių, rankų, klubo sąnarių mankštos). Gaila, bet ši paslauga kitais metais jau nebebus teikiama. Iki šiol šį darbą atliko medikė Gražina Sauspreikšaitienė, slaugytoja, baigusi specialius masažistės kursus, ir žinanti, kokiems žmonėms dėl kokios ligos galima ar negalima taikyti tokį gydymą.
Pasidomėjus, kokio lygio turi būti neįgalumas, kad būtų galima tapti neįgaliųjų draugijos nariu, L. Stašinskienė sakė, kad tai visai nesvarbu. Pagėgių neįgaliųjų draugijoje yra ir senyvo amžiaus asmenų, kurie gauna neįgalumo priežiūrą bei slaugą, didelių, vidutinių ir mažų poreikių žmonės. „Mūsų draugijos nariais gali tapti ir sveiki neįgaliojo šeimos nariai, jeigu juos tenkina mūsų veikla ir jeigu ji paremta pagalba draugijai gyvuoti“, - sakė pirmininkė L. Stašinskienė.
O gyvuoja, pasak L. Stašinskienės, Pagėgių neįgaliųjų draugija sunkokai, negalima pasakyti, kad tai – turtinga organizacija. Pagrindinis pajamų šaltinis – nario mokestis, kuris nėra didelis – tik 1,73 Eur per metus. Stojamasis mokestis taip pat yra tik 1,73 Eur (arba 12 Lt, kaip būdavo anksčiau).
Norint gauti daugiau lėšų, rašomi projektai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skiria lėšas Neįgaliųjų reikalų departamentui, o šis – atitinkamą sumą konkrečiai savivaldybei. Projektai teikiami ir Nevyriausybinių organizacijų fondui, kuris yra įkurtas Pagėgių savivaldybėje, ir iš ten gaunama šiek tiek tikslinių lėšų. Nedaug yra apmokestintos kai kurios draugijos teikiamos paslaugos – pvz., skalbimo, surenkama pinigų ir iš 2 proc. pajamų mokesčio aukų bei kitokių paramų.
„Tai toks tas mūsų gyvenimas, taip ir sukame ratą, - pasakojo L. Stašinskienė. „Šilokarčemos“ pašnekovė priminė, kad neįgaliųjų draugijai ji vadovauja jau beveik 15 metų. Šių metų gruodžio 12-ąją sukaks lygiai 15 metų, kai veikia Pagėgių neįgaliųjų draugija. Savivaldybė truputį vyresnė – įsikūrė gegužę, o neįgaliųjų draugija – gruodį...
Iš tikrųjų 15 metų jubiliejų Pagėgių krašto neįgalieji švęs gruodžio 3-iąją – Tarptautinę neįgaliųjų dieną.
Per tuos 15 metų būta ir kitokių švenčių – net penketą kartų teko švęsti įkurtuves vis naujoje vietoje. Tokios šventės – tik papildomos išlaidos ir nuostoliai. Į dabartines patalpas Pagėgių neįgaliųjų draugija perkraustyta praėjusių metų liepą. Pačioje pradžioje draugija buvo įsikūrusi visai šalia geležinkelio – pastatėlyje, kuriame nebuvo net vandens. Paskui gavo geras, neįgaliesiems pritaikytas patalpas senuosiuose kultūros namuose, bet prasidėjus jų renovacijai, draugiją iš ten iškraustė į senąją pirtį.
„Toje pirtyje mes dvejus metus šalome, - prisiminė neįgaliųjų draugijos pirmininkė. - Tikrai buvo šalta – nešildomos patalpos. Paskui skyrė mums tuščią patalpą vaikų globos namuose, nes sugalvojo daryti pirties renovaciją. Taip mus ir kilnojo – visur patys persikraustome, patys įsirengiame ir persitvarkome. Labai retai tegauname pagalbos, viską pasidarome draugijos ir gerų žmonių, kurie ateina ir padeda savanoriškai, lėšomis. Tikrai esu jiems dėkinga, nes be jų draugija negyvuotų. Dėkinga ir Pagėgių seniūnui Dainiui Maciukevičiui už visokeriopą rūpestį“.
O kraustymaisi iš vienos vietos į kitą, L. Stašinskienės manymu, neįgaliųjų draugijos narius tik užgrūdino, jie tapo stipresni. „Neįgalieji viską gali, neįgalus žmogus padaro daugiau nei sveikas“, - teigė neįgaliųjų vadovė.