Labdaros krautuvė persikėlė į kitas patalpas

Jausdavo mirusio žmogaus kvapą

Labdaros krautuvę Šilutėje moterys katalikės įkūrė dar 1997 metais. Lig šiol jos ten darbuojasi be jokio atlygio. Anksčiau Šilutės moterų katalikių draugijos labdaros krautuvė veikė centrinėje miesto dalyje, prie Kultūros ir pramogų centro.  Moterys sako, kad ten buvo itin šalta, nebuvo net tualeto. Vėliau kilnią misiją vykdančios moterys buvo iš ten išprašytos. Savivaldybės iniciatyva joms  suteiktos 35 kv. m ploto patalpos miesto pakraštyje, vadinamajame Šilutės ligoninės lavoninės pastate.  Ten draugijos narės taip pat neturėjo gerų sąlygų. Mirusio žmogaus skleidžiamas nemalonus kvapas – jų jau nestebino. Tą pajuto ir rudenį į šias patalpas atvykęs Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, kuris tuomet sakė, jog tokiame darbe dirbti tikrai negalėtų.

Tąkart meras įsitikino, kad visuomeniniais pagrindais dirbančios moterys vargsta nemaloniomis sąlygomis ir itin ankštose patalpose. Todėl V. Laurinaitis pažadėjo, kad per porą savaičių ras moterims katalikėms kitas patalpas.

Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis teigė, kad patalpų itin intensyviai ieškojo. Klubui siūlė veiklą vykdyti Šilutės miesto Rusnės gatvės šeštajame pastate, kur anksčiau buvo įsikūrusi poliklinika. Tačiau antras aukštas sukeltų dar daugiau nepatogumų – sunku būtų buvę užnešti daiktus, o senjorams ar negalią turintiems žmonėms užlipti laiptais.

Judėjimas visada yra

Todėl dabar įsikūrė  Šilutės miesto gale, Tilžės g. 43 esančiame UAB „Modemas“ laidojimo namų pastate. Čia labdaros krautuvei skirta erdvi patalpa – daugiau nei 60 kvadratinių metrų ploto, ji yra  beveik dvigubai didesnė nei iki šiol turėtos. Įėjimas į krautuvėlę - iš gatvės pusės.  Ji  dirba kiekvieną pirmadienį ir trečiadienį nuo 10 iki 13 valandos. Draugijos pirmininkė Albina Gečienė sakė, kad nebūna dienos, kad į ją kas neužsuktų. „Krautuvėlėje judėjimas visada yra. Vieni daiktus atneša, kiti juos pasiima. Yra ir piknaudžiaujančių. Visko būna“,  - kalbėjo A. Šimelionis.

Į krautuvę ateina sunkiai besiverčiantys žmonės – daugiavaikės šeimos, pensininkai ir kiti varguoliai. Sulaukiama žmonių, kurie gyvena gatvėse. „Vadinamiesiems bomžams surenkame tai, kas jiems tinka. Liepiame visada jiems nueiti nusimaudyti į Šyšą, o tik paskui persirengti. Nes jei nenusipraus, kvapas nedings. Dėl to dažnai paupyje ir mėtosi krūvos murzinų drabužių“, - dalinosi mintimis klubo narė Teresė Gudovijienė.

Katalikės moterys čia dailiai sudėliojo įvairius daiktus ir džiaugiasi , kad jas labai draugiškai priėmė laidojimo namų kolektyvas. „Ačiū didžiulis Juozui Treigiui už supratingumą ir pagalbą. Jo darbuotojai ir lentynas surinko, o jos itin sunkios. Tai be galo draugiški žmonės“, - džiaugėsi draugijos pirmininkė.