Žemaičių Naumiesčio muziejaus ekspozicijos laukia lankytojų

Aprodyti antrame pastato aukšte įkurtą ekspoziciją ir papasakoti muziejaus šių dienų aktualijas maloniai sutiko muziejininkė Valentina Pielikienė. Erdvioje salėje įkurti net keli skirtingų ekspozicijų kampeliai. Sukurtas etnografinis kampelis, kur galime išvysti senovę alsuojantį miegamojo kambarį, taip pat eksponuojami ir buities įrankiai bei indai. Priešais – šventukų ekspozicija. Muziejuje eksponuojami ir žydų, katalikų bei evangelikų šventieji raštai. „Turime žydų Šventąjį raštą, taip pat išlikusią paskutinio Žemaičių Naumiesčio rabino Jokūbo Lesino šeimos nuotrauką. Džiaugiamės, kad galime eksponuoti 1920 metais išleistų įvairių giesmynų bei maldaknygių“, - pasakojo V. Pielikienė. Įkurta čia ir vietos meistro Dovo Srūgio pagamintų baldų ekspozicija. „Jis kadaise sukonstravo vargonus mūsų bažnyčiai, garo mašiną, taip pat gamindavo baldus. Tai buvo išties gabus vietos meistras“, - kalbėjo muziejininkė. Muziejuje taip pat galima išvysti unikalių porcelianinių indų su Šilutės ar kitų vietovių atvaizdais.

 Anot V. Pielikienės, mažesnėje salėje planuojama rengti kilnojamų parodų pristatymus, mat muziejaus fondai turi daugybę vertingų eksponatų. Taip pat bus skirtas ir kampelis Žemaičių Naumiesčio muziejaus įkūrėjui Benediktui Orentui.

Gali pasigirti išskirtiniais eksponatais

Vienas seniausių eksponatų Žemaičių Naumiesčio muziejuje – linų mintuvas. „Net iš Vilniaus atvykę muziejininkai sakė, kad tokio eksponato jie neturi. Jis išties unikalus“, - teigė V. Pielikienė. Taip pat čia galima išvysti druskos smulkinimo aparatą, sviesto formeles su įvairiais ornamentais, sviestamušes. Miegamojo kambario ekspozicijoje yra ir du žaisliniai vaikiški vežimaičiai. 

Muziejaus istorijos takais

1952 metais tuometėje Žemaičių Naumiesčio vidurinėje mokykloje mokytojas B. Orentas įkūrė Kraštotyros muziejų. O nuo tada prasidėjo didžiulę išliekamąją vertę turintis darbas, kuris džiugins dar daug ateities kartų. Iš pradžių dirbęs visuomeniniais pagrindais mokytojas kartu su mokiniais rinko eksponatus iš vietos gyventojų. Vėliau jis pradėjo susirašinėti su žymių naumiestiškių giminėmis, gyvenančiomis svečiose šalyse. Rasti laiškai, atkeliavę ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Rusijos, taip pat Jungtinių Amerikos Valstijų. „Šis žmogus dirbo iš idėjos ir dėl to, kad mūsų praeitis būtų išsaugota, matoma visiems“, - gražių žodžių negailėjo V. Pielikienė.

1962-aisiais muziejui suteiktas Visuomeninio muziejaus statusas, o 1970 metais jis perkeltas į pastatą, kuriame muziejus veikia ir dabar. Po dešimtmečio jam suteiktas Liaudies muziejaus vardas, o Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 1992-aisiais, jis tapo Šilutės muziejaus filialu. Dar po dešimties metų šis kultūrinis židinys pervadintas Žemaičių krašto etnokultūros centro padaliniu, o nuo šių metų gegužės grąžintas Šilutės muziejaus pavaldumui.

Vis dėlto 2010 metais ryžtasi pastato renovacijai, todėl muziejus laikinai uždarytas. Tuokart manyta, kad neilgam. Deja, suklysta. 2013-aisiais baigus renovacijos darbus muziejus negalėjo pradėti vykdyti savo veiklos... Praėjo dar dveji metai ir galiausiai išaušo ilgai laukta diena, kuomet muziejus atvėrė savo duris lankytojams. Tai galima pavadinti istoriniu įvykiu.

Moderniai ekspozicijai finansavimo negavo...

Anot muziejininkės V. Pielikienės, prieš tai čia dirbusi Nijolė Stanelienė sukūrė labai gražią viziją, kokios ekspozicijos, kokie stendai turėtų būti įkurti muziejuje. Deja, planams įgyvendinti negautas finansavimas. „Vos pradėjusi čia dirbti taip pat rašiau projektą, kad gautume finansavimą ekspozicijos įrengimui. Deja, pinigėlių negavome. Vėliau pažiūrėjome, kam skirtas finansavimas. Labai gaila, kad remiami didmiesčių muziejai, galerijos, o maži miesteliai užmirštami, tarsi čia niekam nieko nereikėtų. Tad nuspręsta verstis su tuo, ką turime“, - atviravo V. Pielikienė.

Nors prieš renovaciją žinota, kad antrajame aukšte bus įkurtas muziejus, neatsižvelgta, jog muziejaus erdvėje turi būti kuo mažiau langų. „Užuolaidoms ar žaliuzėms taip pat nėra pinigėlių. Tačiau Žemaičių krašto etnokultūros centro darbuotoja mums padovanojo etnografiniais motyvais papuoštas popierines karpytas užuolaidėles“, - sakė muziejininkė.

Po penkerių metų Žemaičių Naumiesčio muziejus jau žengė pirmuosius žingsnius pristatydamas muziejines vertybes, kurių dauguma reprezentuoja liaudies meno grožį. „Už didžiulę pagalbą rengiant ekspoziciją esu dėkinga Šilutės muziejaus darbuotojoms Ingai ir Natalijai, kurios čia atliko milžinišką darbą“, - sakė V. Pielikienė.

Muziejaus darbo laikas:

Pirmadieniais–penktadieniais 9.30–18.00 val.

Ekspozicijos lankymas 11.00–18.00 val.