Naujasis mero patarėjas: apie „Meliovestos“ šleifą ir darbą Pagėgių savivaldybėje

- Neseniai tapote Pagėgių savivaldybės mero patarėju. Koks Jūsų santykis su Pagėgių savivaldybės politika?

- Politikoje nesu naujokas. Kiek save atsimenu - visada buvau iniciatyvus, visada domėjausi mūsų krašto aktualijomis, buvau aktyvus visuomeniniame gyvenime. Į politiką žengiau su grupele bendraminčių, gimus idėjai įkurti savivaldybę. 2003 metų savivaldybės tarybos rinkimai man buvo sėkmingi - nuo tada tris kadencijas buvau Pagėgių savivaldybės tarybos narys. Per dvylika metų taryboje susipažinau su savivaldybės problemomis, politinėmis aktualijomis, pažinau krašto žmones. Dirbau ne tik kaip Tarybos narys - buvau Kaimo reikalų, kontrolės komitetų pirmininkas. Kartu su bendraminčiais žengėme pirmuosius Pagėgių savivaldybės kūrimo žingsnius - formavome ateities viziją, stengėmės įgyvendinti krašto gyventojams naudingas idėjas, neapleidau ir kultūrinio gyvenimo. Tikėjau gražia savivaldybės ateitimi, todėl savo gyvenimą - namus, verslą kūriau Pagėgiuose. Iš Lietuvos emigravus dukrai ir anūkei pasvarstau, jog galbūt kitais rūpinausi daugiau nei savais...

- Daug kas Jus sieja su bankrutavusia įmone „Meliovesta“. Papasakokite apie tai, kaip atsidūrėte versle, nuo ko viskas prasidėjo?

- Viskas prasidėjo prieš daugelį metų. Jaunystėje sumanymų ir idėjų netrūko. Netrūko ir drąsos pradėti savo verslą. Su draugu kaip verslininkai startavome veždami pieną į Sovetsko celiuliozės fabriką kenksmingomis sąlygomis dirbantiems darbuotojams, o iš ten parsiveždavome tapetus. Buvo laikas, kai Pagėgiai buvo taškas, tapetais aprūpinantis visą Žemaitiją, Tauragę, Marijampolę, Kauną ir net Liepoją. Prasidėjus nepriklausomybei atskyrėme Pagėgių melioracijos aikštelę nuo motininės Šilutės MSV ir įkūrėme Pagėgių valstybinę melioracijos ir eksploatacijos įmonę. Po privatizacijos įkūrėme AB „Meliovesta“, kurią 1993 metais reorganizavome į UAB „Meliovesta“. Ši įmonė buvo tarsi mano vaikas. Jai atidaviau viską - savo gebėjimus, viltis ir pinigus. Besąlygiškai tikėjau jos ateitimi. Įmonėje Bubliškėse išdirbau 38 metus - 22 metus „Meliovestos“ vardu, iš kurių 16 direktoriumi.  

- Vyrauja nuomonė, kad Pagėgių savivaldybėje daugiausia viešųjų konkursų darbams atlikti laimėjo Jūsų vadovaujama įmonė?

- Norėčiau paneigti šį mitą. Niekada neturėjome jokių lengvatinių sąlygų laimėti organizuotus konkursus. Turėjome tinkamą techniką ir darbo jėgą, buvome vietiniai, todėl ir žemesnę darbų kainą galėjome pasiūlyti. Tai ir lėmė, jog savo jėgomis laimėdavome kai kuriuos mažuosius konkursus. Dėl žemų įkainių dažnai būdavome „persamdomi“ konkursus laimėjusių firmų. Būtent taip atsitiko įrenginėjant Pagėgių savivaldybės pradinės mokyklos aikštyną, tvarkant Vilniaus, Birutės, Vydūno gatves, Pagėgių miesto parką, įrenginėjant kanalizacijos ir vandentiekio tinklus ir viešąsias erdves Vilkyškiuose ir kt. Vienintelis didesnis objektas, kurį savo jėgomis esame laimėję - tai naujieji Pagėgių vaikų globos namai. Tačiau ir šis konkursas buvo viešas visoje Lietuvoje, vykdomas elektroninėje erdvėje, todėl dėl laimėto konkurso įtakos padaryti niekas negalėjo.

Manau, kad kalbos apie „Meliovestai“ sudarytas lengvatines sąlygas laimėti konkursus yra iš piršto laužtos, gimusios iš nežinojimo. Iš visų savivaldybėje skelbtų konkursų, tik 10 procentų laimėjo „Meliovesta“.

- Kaip atsitiko, kad Jūsų vadovaujama firma bankrutavo?

- Ne paslaptis, jog iššūkiui užsiimti verslu Lietuvoje pasiryžta ne kiekvienas. Tik patyręs bankrotą suvokiau, kokioje nestabilioje ir trapioje situacijoje yra Lietuvos verslininkas, supratau kaip per labai trumpą laikotarpį visas tavo gyvenimas gali apvirsti aukštyn kojomis ir nebūtinai dėl tavo paties klaidų.

Lietuvoje vyrauja ydinga sistema, kai bankrutuodama viena firma, paskui save į „bankroto ratą“ įtraukia ir kitą, o ši ir dar kitą firmą. Į tokį „bankroto ratą“ įtraukta buvo ir „Meliovesta“. 

Problemos prasidėjo, kai Pagėgių savivaldybėje darbus atlikusiai UAB „Dovirmai“ buvo iškelta bankroto byla. Ši buvo skolinga keliems kreditoriams ir pagal bankroto įstatymą skolas turėjo grąžinti visiems kreditoriams lygiomis dalimis, tačiau sumokėjo „Meliovestai“ už UAB „Dovirma“ subrangos darbus Pagėgių savivaldybės Stoniškių kultūros namuose. Šis pažeidimas buvo lemiamas ir mūsų įmonei - „Meliovestos“ už darbą gautas atlygis (apie 400 000 Lt) bankroto administratoriaus buvo įšaldytas. Dar šiandieną už atliktus darbus Stoniškių kultūros namuose atlygio nesame gavę.

Taip pat atsitiko ir su UAB „LitCon“, kurios subrangos darbus tvarkydami kanalizacijos tinklus Vilkyškiuose atlikome. Už šiuos darbus atlygio (apie 700 000 lt) taip pat negavome. Taip susidarė nemaža įšaldyta suma (apie 1 000 000 Lt), kuri mums, nedidelei įmonei, sukėlė bankrotą lėmusias problemas, nes mūsų skolos taip pat augo, o grąžinti jų neturėjome iš ko. Kilo rezonansas, po kurio visi kreditoriai davė vos keletą dienų skoloms grąžinti. Jų negrąžinus pastarieji kreipėsi į antstolius. Kai indėlius reikia grąžinti visiems iš karto - subankrutuoti labai paprasta. Apmaudu, jog ir „Meliovesta“ bankrutuodama į „bankroto ratą“ įtraukė ir kitas įmones.

Įdėjau labai daug pastangų, kad įmonė nebankrutuotų, tačiau yra kaip yra...

- Kaip manote, kodėl 2015 m. savivaldybių tarybų rinkimuose nebuvote išrinktas į Pagėgių savivaldybės tarybą?

- Be abejonės - įtakos tam turėjo įmonės bankrotas. Ne kartą buvau svarstomas ir aptarinėjamas spaudoje. Jaučiau apie mane ir mano sugebėjimus vadovauti formuojamą neigiamą požiūrį. Daugelio žmonių požiūris į mane pasikeitė, sulaukiau priešiškumo. Tačiau būdamas jų vietoje tikriausiai elgčiausi taip pat, lygiai taip pat pykčiau ir kaltinčiau. Šiandieną galiu tik apgailestauti ir atsiprašyti už tai, kas įvyko. Kaip ten bebūtų - ne visada ir ne viskas priklauso nuo mūsų. O širdyje aš likau tas pats iniciatyvus, nuoširdžiai Pagėgių krašto problemomis ir aktualijomis gyvenantis pagėgiškis.

Mano nepatekimą į Tarybą iš dalies lėmė ir stiprėjanti partija „Tvarka ir teisingumas“. Čia atsiranda jauni ir nauji veidai, natūralu, kad konkurencija tarp partijos narių auga. Kaimiškose teritorijose daugiau renkami savi, pažįstami žmonės. O visi išrinkti būti negali. Tačiau esu įsitikinęs, jog savo darbu dar įrodysiu, jog galiu ir sugebu dirbti bei atstovauti Pagėgių krašto žmonių interesams.

Norėdami sužinoti nuomonę apie naująjį patarėją, kalbėjomės ir su Pagėgių savivaldybės meru Virginijumi Komskiu.

- Kodėl į politinio pasitikėjimo vietą - į mero patarėjo pareigas, pasirinkote būtent Bronislovą Budvytį? Ar „Meliovestos“ bankroto faktas nekeitė jūsų požiūrio apie šio žmogaus sugebėjimą priimti sprendimus?

- Pažįstu šį žmogų, žinau jo savybes, indėlį, kuriant savivaldybę. Faktą, kad jis daug metų buvo versle priimu kaip vieną jo pranašumų. Bronislovas - vienas iš tų žmonių, kuris nuoširdžiai domisi Pagėgių krašto problemomis. Tai žmogus, kuris turi patirties politikoje, bet kartu yra jos nesugadintas. Tai puikiai darbą Taryboje išmanantis žmogus. Jis geba matyti problemas iš šono - Pagėgių krašto gyventojų akimis. Tai besidomintis ir teisingą sprendimą priimti gebantis žmogus, kuris dirba ne tik Tarybos klausimais, bet ir bus puikus patarėjas naujame 2014-2020 m. ES paramos etape įgyvendinant naujus projektus.