Mokykloje - ne tik „guminiai“ kotletai?
:abai svarbu ne tik kontroliuoti, ką vaikai kasdien mokykloje valgo, bet ir nuolat jiems diegti supratimą apie sveiką mitybą.
Prasidėjus mokslo metams vaikų mityba tampa tėvų galvos skausmu. Nors šiuolaikiškose mokyklų valgyklose galima rasti subalansuotus, sveikos mitybos principus atitinkančius patiekalų valgiaraščius, vis dėlto moksleiviai neretai tenkinasi kioskuose ar kebabinėse įsigytais greitojo maisto užkandžiais. Mokiniai linkę atsisakyti pietų ir vietoj jų rinktis menkavertį maistą dėl paprasčiausios priežasties – pirmenybę jie teikia tam, kas skanu, o ir teisinasi tuo, kad mokykloje šniceliai „guminiai“.
Neretai pietų pertraukų metu galime pamatyti vaikų būrius, einančius papietauti greito maisto ar saldžių desertų iš „Smaližiaus“. „Valnos”, kuri tiekia maistą Martyno Jankaus pagrindinei mokyklai, direktoriaus pavaduotojas Algimantas Laurinaitis neigia faktą, kad mokykloje maistas yra neskanus. Jis tikina, kad po pietų pertraukos atliekų praktiškai nebūna, o ir mokinukų, pietaujančių mokykloje, skaičius tik auga. Teiginį, kad mokykloje kotletukai neturi mėsos, jis kategoriškai neigė sakydamas, jog vaikai valgo pagal 15-os dienų meniu, kurį rengia valgyklos darbuotojos, kruopščiai apskaičiavusios, tačiau norma - 80 proc. mėsos - išlieka. Galima tik pasvarstyti, kad gal tokia graži statistika - dėl to, kad vaikams nėra idelių pagundų, nes beveik visi greito maisto kioskeliai įsikūrę miesto centre. Kaip bebūtų apklausus mokinukus, dauguma teigė, kad valgo valgykloje kiekvieną dieną, jog skaniausias patiekalas - šnicelis, kurio jie nepavadintų guminiu arba be mėsos.
Kitaip nei Martyno Jankaus mokykloje, Pamario mokyklos valgyklos darbuotojai gamina maistą patys. Mokykloje jau nuo pat ryto kvepia žviežiomis bandelėmis. Mokyklos socialinė pedagogė pasakojo, kad dauguma tėvų pernelyg pasitiki savo atžalomis, o juk vaikai labai lengvai susigundo nesveiku maistu ir jis greitai tampa jų mitybos norma. Tačiau ugdymo įstaigoje pastarieji praleidžia didelę dalį dienos, kur ir turėtų gauti didesnę dalį visaverčio ir subalansuoto maisto. Todėl labai svarbu ne tik kontroliuoti, ką vaikai kasdien mokykloje valgo, bet ir nuolat jiems diegti supratimą apie sveiką mitybą. Ji pasakojo, kaip dažnai mato mergaites, bėgančias į Liepų gatvėje esntį kioskelį nusipirkti koldūnų. Neretai vaikų pietų namais tampa ir parduotuvė „Smaližius“. Socialinė pedagogė tikina, kad tai labiau ne mokyklos kaltė, ar pačių vaikų, o tėvelių, kurie labiau turėtų drausminti vaikus ir gaminti daugiau košių, arba kad pamatę mokykloje grikius vaikučiai neaikščiotų.
Mokyklose bandoma drausminti vaikus neleidžiant įsinešti greito maisto patiekalų ar gerti nesveikų gazuotų gėrimų. Turbūt tai ir skątina vaikus pykti, ir negražiai kalbėti apie mokyklos maistą, kurio gal net nėra ragavę – taip tikino mus Pamario mokyklos socialinė pedagogė, kuri atsakinga už šios mokyklos maisto kokybę.
Nemokamam maitinimui skirtiems produktams įsigyti (įskaitant prekių pirkimo pridėtinės vertės mokestį) vienai dienai vienam mokiniui skiriama nuo 1,3 iki 7,7 proc. bazinės socialinės išmokos. Tai maždaug 1,51 euro. Už tokią kainą, abiejų mokyklų atstovų teigimu, vaikai gali sočiai pavalgyti pasirinkdami sriubą, antrą patiekalą, kompotą na, o vyresnieji dar gauna obuolį ar apelsiną. Galima susidaryti vaizdą, kad gal mokykloje maistas nėra toks ir blogas. Didysis „blogis” yra greito maisto kioskeliai, kurių Šilutėje – apstu, ir tik tėveliai gali išugdyti vaikui mąstymą rinktis tai, kas sveika, o ne greitai ir skanu.