Strasbūro teismas: dėl kelių blokados ūkininkai buvo nuteisti teisingai

Ūkininkai, reikalavę didesnės piniginės paramos žemės ūkiui, 2003-ųjų gegužę blokavo kai kuriuos kelius, vedančius į pasienį su Latvija ir Lenkija bei automagistralę Kaunas-Klaipėda ties įvažiavimu į uostamiestį. Tada kelių blokadą žemdirbiai nutraukė tik gavę Vyriausybės pažadą skirti pieno perdirbėjams papildomus 56 mln. litų (16,22 mln. Eur).

Lietuvos ūkininkų sąjungos Šilutės skyriaus tuometis pirmininkas Albinas Bakutis „Šilokarčemai“ prisiminė, kad tada blokuoti automagistralę prie pat Klaipėdos, kartu su kitų Žemaitijos rajonų atstovais, buvo suvažiavę apie penkiasdešimt pamario krašto ūkininkų, kai kurie iš jų vyko savo traktoriais. Po šios automagistralės blokados A. Bakutis du kartus buvo iškviestas į Gargžduose esantį Klaipėdos rajono policijos komisariatą. Ten jis ikiteisminio tyrimo pareigūnui aiškino kelio blokados neorganizavęs, o nuvažiavęs tik pažiūrėti, teigė, kad apskritai leidimas kelių blokadai buvo gautas iš aukštesnės institucijos. A. Bakutis policijoje net pajuokavo klausdamas, ar jis dar nėra prirakintas prie kėdės, ant kurios sėdi...

2013 metais Strasbūro Žmogaus Teisių Teismo septynių teisėjų kolegija keturiais balsais prieš tris nusprendė, kad tokia bausmė buvo neproporcinga, nes demonstracija vyko be smurto, o ūkininkai praleisdavo keleivinius automobilius ir pavojingus krovinius gabenančias transporto priemones. Buvo paskelbtas ūkininkus išteisinantis nuosprendis – Lietuva jiems privalės sumokėti po 2 tūkst. eurų (6,9 tūkst. litų) neturtinės žalos atlyginimo. „Valdžios pareigūnai turėjo būti tolerantiški sutrikdymams per protestus, kad užtikrintų susirinkimų laisvę“, – konstatavo teismas.

Lietuvos Vyriausybė su tuo nesutiko ir paprašė Strasbūro teismo, kad bylą peržiūrėtų Didžioji kolegija. Ši tik praėjusį ketvirtadienį galutiniu ir neskundžiamu sprendimu pažymėjo, jog ūkininkai, blokuodami kelius,  siekė „sukurti chaosą“, kad atkreiptų dėmesį į savo reikalavimus, todėl nesunkios bausmės jiems skirtos pagrįstai.

Liko galioti Kauno teismo sprendimas skirti ūkininkams po 60 parų arešto, bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams. Bet po bausmės skyrimo jau praėjo ne vieneri, o vienuolika metų...

Vienas iš nuteistųjų, Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Bronius Markauskas sakė manantis, kad šis teismo sprendimas yra susijęs su politika ir su ūkininkų protestais Briuselyje. Jo teigimu, protestavusieji su Lietuvos Vyriausybe derino taikos sutartį, tačiau jos patvirtinimas buvo atidėtas iki Strasbūro teismo sprendimo.

„Teismo sprendimą reikia gerbti, bet kaip prie to buvo einama, tai ne visai viskas atrodo gerai“, - teigė B. Markauskas.