Diskusija forume apstulbino: „Maisto bankas“ apgaudinėja žmones?

Anonimiškai parašė forume

Penktadienį „Bendraukime“ sulaukė skaitytojos Simonos laiško, kuriame ji stebėjosi populiariame interneto forume „Vinted“ aptikta diskusija.

„Manau, įdomu, ką šneka savanorės apie „Maisto banką“, – rašė mergina ir pasiūlė paskaityti komentarus „Vinted“ internetinio puslapio forume. 

Čia viena forumo dalyvė tvirtino, kad dirbo „Maisto banko“ savanore ir sužinojo nemalonių dalykų.

„Rašau anonimiškai, nes nenoriu kol kas nieko konkretaus rašyti, tema jautri. Gal yra čia savanorių „Maisto banko“? Aš šiemet savanoriavau, tai pasibaisėjau... Kas kokių skanesnių produktų nuperka, juos iš karto savanoriai išsidalina, net nepildo blanke, kad jie buvo atiduoti.

Visokie zefyrai, net geresnės kokybės kruopos, konservai, marinuoti agurkai. Dar ir man siūlė, bet neėmiau, nes nemalonu kažkaip. Ar jūs su tuo susidūrę?“ – klausė ji kitų forume besilankančių merginų.

Moterų patirtis su „Maisto banku“

„Deja, bet taip, – rašė viena pirmųjų komentatorių. – Anksčiau visada pirkdavau sausuosius pusryčius, kavą, mėsos ir žuvies konservus, juodąjį šokoladą, kokių marinuotų grybų, kečupo. Bet paskui pradėjau bendrauti su kaimyne ir jos virtuvėje vis pastebėdavau keistai didelius kiekius tokių produktų kaip kava ir aliejus. Klausiau, gal kur pigiai urmu perka, atsakė, jog brolio žmona – „Maisto banko“ savanorė.“

Kita moteris pasakojo, kad jos pusseserė buvo savanorė. Anot jos, po vykusios akcijos pati vadovė pasiūlė pasiimti šokoladukų. 

Viena forumo narė taip pat rašė tokią situaciją mačiusi.

„Aš dėl to esu susiginčijusi su savanore, nes stovėjau netoli, kai kažkas atidavė produktus. Ten, rodos, buvo kažkokie sausainiai, tai ta savanore kitai sako: „O, šitie man!“

Nu kaip susinervinau, negaliu, pasakiau, kad skųsiu juos, tai vos ne verkdama pradėjo teisintis, kad juokauja. Bet jau tokiu naglu žvilgsniu, siaubas. Niekad nebeaukosiu jiems“, – teigė moteris.

Teigė, kad pačios yra buvusios savanorėmis

Diskusijoje pasisakė ir merginos, kurios teigė, kad pačios yra buvusios savanorėmis.

„Savanoriavau šiemet. Ir ką, tikrai taip vyksta: atneša žmonės dešrų, šokoladų, skanesnių produktų – viskas dedama į šoną, patys organizatoriai liepia imti ir neštis. Rinkom vaikų namams, per vakarą surinkom apie 20 dėžių įvairiausių produktų, o paaiškėjo, kad tą vakarą vaikų namus pasiekė tik 6 dėžės pigiausių produktų“, – tvirtino viena komentatorė. 

Kita antrino, kad savanoriai dalį surinkto maisto tikrai išsidalija tarpusavyje.

„Aš dirbu įstaigoje, kuri atstovauja socialinės rizikos mamoms, turinčioms mažų vaikų ir stokojančioms socialinių įgūdžių. Tai patys einame savanoriauti ir viską, ką surenkame, po to dalijame joms kaip maisto davinius. Tai reziumė tokia: jos vytintų dešrų nevalgo, alyvuogių kokių irgi. Visada lieka sandėliuose stovėti, tai tikrai galiausiai išsidalijame patys“, – rašė forumo dalyvė.

Nesąžiningumo prevencija

„Maisto banko“ komunikacijos ir plėtros vadovas Vaidotas Ilgius tikino, kad darbo su savanoriais metu visomis priemonėmis užtikrinamas skaidrumas.

„Tikrai ne pirmą sykį internete atsiranda diskusija apie tai, ar paaukotas maistas pasiekia nepasiturinčiuosius. Žinoma, nors dirbame pasitikėjimo savanoriais ir partneriais socialinėmis organizacijomis principu, visomis įmanomomis priemonėmis užtikriname griežtą apskaitą, atskaitomybę ir skaidrumą, vykdome galimų incidentų prevenciją. Bet apie viską iš eilės.

Pirmiausia reikia pažymėti, kad maistą nepasiturinčiųjų maitinimui gauname ir dalijame keletu būdu. Visuomenei geriausiai matomos „Maisto banko“ akcijos, kurių metu bendradarbiaudami su keliais šimtais socialinių organizacijų 73 miestuose kviečiame žmones aukoti ilgai negendančių maisto produktų. Pastaroji akcija vyko 406 parduotuvėse.

„Maisto banko“ akcijų metu surinktas maistas sudaro apie 12 % viso mūsų nepasiturinčių maitinimui patiekiamo kiekio. Didžioji dalis maisto, kurią tiekiame nepasiturintiems maitinti, kasdien surenkama iš parduotuvių, logistikos sandėlių, pristatoma iš maisto gamintojų ar ūkininkų. Taip pat nemažą dalį sudaro Europos fondo labiausiai skurstantiems asmenims maisto paketai, kuriuos dalijame dvidešimtyje savivaldybių.

Šioms skirtingoms programoms taikome skirtingas kontrolės ir prevencijos priemones. Būtina pabrėžti, kad „Maisto bankas“ skurstantiesiems paaukoto maisto pasisavinimą, nesvarbu, kas tai padarytų, laiko vagyste – apie tai kalba ir mūsų vidaus tvarkos taisyklės, yra informuojami mūsų darbuotojai, savanoriai, klientai.

Suprasdami, kad visur egzistuoja prielaidos pasireikšti žmogiškoms silpnybėms, sudarėme sutartis su apsaugos ir draudimo bendrovėmis, patalpose ir teritorijose veikia vaizdo stebėjimo kameros, automobiliuose įdiegta GPS sistema. Atlikdami kasdienius darbus tvarkant paramą maistu žmonės nedirba po vieną, prevenciškai tikrinami išsinešami daiktai.

„Maisto banko“ akcijoje savanoriškai talkina apie 8 tūkst. žmonių, juos kaskart atrenkame ir apmokome, kaip elgtis ir ko vengti šio renginio metu. Akcijos metu, be moksleivių, studentų, įmonių darbuotojų, nemažą savanorių dalį sudaro „Maisto banko“ paramą gaunančių organizacijų aktyvistai ir paramos gavėjai. „Maisto bankui“ talkina ir viešuosius darbus dirbantys asmenys, probacijos tarnybos siunčiami žmonės“, – pasakojo V.Ilgius.

Pranešė apie apsimetėlius

Komunikacijos ir plėtros vadovas sutiko, jog Maisto banko“ akcija – didžiulis renginys, ir gali atsitikti įvairių incidentų.

„Tai suprasdami „Maisto banko“ akcijų metu internete skelbiame telefono numerį, kuriuo kviečiame pranešti apie problemą arba įtarimą keliančius atvejus.

Šiemet, pavyzdžiui, gavome pranešimą, neva Viršuliškių mikrorajone po butus vaikšto „Maisto banko“ savanoriais apsimetantys asmenys, prašantys pateikti banko kortelių duomenis – neva jų reikia suteikiant paramai maistu. Kiekvieną pranešimą tikriname – turime tam nustatę vidaus taisykles.

Nuo „Maisto banko“ akcijų organizavimo pradžios 2003 metais esame išaiškinę du atvejus, kuomet žmonių paaukotas maistas buvo dalinamas ne pagal dalinimo taisykles. Abiem atvejais paramą tvarką pažeidusioms organizacijoms esame nutraukę, jos „Maisto banko“ akcijose nebedalyvauja.

Pranešimų apie galimus piktnaudžiavimus esame turėję ir daugiau, tačiau duomenys nepasitvirtino. Turėjome ir vieną atvejį, kuomet sandėlyje dirbantis savanoris savavališkai pasisavino nedidelį kiekį maisto produktų. Šis asmuo „Maisto banke“ anksčiau dirbo pagal Viešųjų darbų programą, vėliau ateidavo savanoriškai padėti. Šio savanorio pagalbos atsisakėme.

Mes skatiname, kad ką nors blogo „Maisto banko“ akcijos metu pastebėję žmonės mums apie tai praneštų. Būna atvejų, kuomet jaunimas patriukšmauja, trūksta savanorių, ar kas nors akcijos vietoje valgo savo atsineštą maistą. Į visus pranešimus reaguojame, incidentus nedelsdami tiriame.

Kiekvienoje parduotuvėje budi „Maisto banko“ akcijos koordinatorius, kiekvieną parduotuvę neįspėję tikrina grupė akcijos dalyviams nežinomų savanorių, reikalui esant papildomus tyrimus atlieka miestų ar regionų „Maisto banko“ akcijos koordinatoriai. Man ir pačiam yra tekę drausminti garbaus amžiaus savanores – nieko pikta negalvojusios, paaukotų maisto produktų surinkimo vietoje jos susėdusios gurkšnojo kavą vaišindamosi nusipirktu šokoladu.

Ponios dievagojosi galinčios parodyti čekį – tačiau nepagalvojo, kad praeinančiam pirkėjui ši situacija gali pasirodyti visai kitaip. Yra buvę atvejų, kai atvykdavo ir policija. Įtarūs žmonės prašė pasidomėti, kas ir kokius maisto produktus krauna į mašinas.

Mažesniuose miestuose savanoriai suaukotą maistą į rūšiavimo ir tvarkymo vietas veža paprastais automobiliais, kurių už stiklo privalomai turintys būti „Maisto banko“ žymėjimo ženklai tamsiu paros metu gali būti sunkiau įžiūrimi. Tam, kad galėtume patikrinti aplinkybes, būtina tiksliai žinoti detales, kas kur ką netinkamai daro.

Pranešus konkrečiai apie parduotuvę ar kitą vietą visada išsiaiškiname – apklausiame liudininkus, tikriname apskaitą, galime tikrinti apsaugos kamerų įrašus ir pan. Bėda, kad nedaugelis komentatorių internete dėl nesuprantamų priežasčių konkrečių duomenų nepateikia, tad tokių faktų patikrinti neįmanoma. Tai vertintina taip pat, kaip ir vaikų piktavalės išdaigos skambinant į policiją pranešti apie mokykloje padėtą bombą.

„Maisto banko“ akcijų metu visas paaukotas maistas yra įtraukiamas į apskaitą – savanoriai privalo pažymėti visus gautus maisto produktus žymėjimo lapuose. Ar pažymimi aukojami produktai, dažnai stebi ir patys aukotojai. Paaukotą maistą nugabenus į tvarkymo vietas ir sandėlius, dar kartą patikrinamas sužymėtų maisto produktų kiekis perskaičiuojant. Gabenimo metu atsitikę praradimai (pvz., dėl suplyšusios pakuotės) fiksuojami.

Vėliau „Maisto banko“ akcijos metu surinkti maisto produktai dalinami nepasiturintiems žmonėms pasirašytinai žiniaraščiuose nurodant, kiek ir kokių produktų asmuo gavo. Galiausiai, gavus ataskaitas apie išdalintus akcijos metu paaukotus maisto produktus, atsitiktine tvarka skambiname paramą gavusiems žmonės ir tikrindami, ar tikrai jie gavo paramą, kuri pažymėta žiniaraštyje.

Greitai gendančių maisto produktų „Maisto banko“ akcijos metu paaukojama labai nedaug. Mokymuose „Maisto banko“ akcijų parduotuvių koordinatoriai instruktuojami, kad gavus tokius maisto produktus būtina juos sudėti į atskirą dėžę ir sandėliuojant juos atskirti – jei reikia, įdedant į šaldytuvą.

Savanoriams atiduoti jokių maisto produktų, tarp jų ir greitai gendančių, negalima, nebent aukojantis žmogus juos nupirko būtent savanoriams. Pasitaiko atvejų, kai žmonės savanoriams nuperka obuolių, apelsinų, bandelių, sausainių, norėdami juos pavaišinti už nesavanaudišką darbą.

„Maisto banko“ akcijų metu aukoti prašome bet kokių ilgai negendančių maisto produktų. Tačiau kartais žmonės paaukoja tai, ką nori, pvz., dešrelių, vaisių, sviesto (vietoj margarino). Yra buvę atvejų, kaip paaukota žalios mėsos, šaldytų koldūnų, tortų ir pan. Šių produktų paaukojama tikrai mažai – tai vienetiniai atvejai. Kiekviename mieste sprendimas priimamas priklausomai nuo to, kokie tai maisto produktai, koks jų kiekis ir pan. – atiduoti labdaros valgyklai, vaikų dienos centrui ar panašiai.

Bet kokiu atveju jie išdalijami pasirašytinai, t. y. aišku, kas ir kiek ko gavo. Jei produktas (pvz., dešrelės) panaudotas labdaros valgykloje sudedant į sriubą, tuomet pasirašo labdaros valgyklos atsakingas asmuo.

Daugeliui žmonių nekyla abejonių dėl to, kaip naudojamas paaukotas maistas. „Maisto banko“ akcijose dalyvavę sako trečdalis šalies gyventojų, kaskart akcijoje paaukojama apie 140 tūkst. kartų.

Dalis žmonių įtariai vertina daugelį situacijų ir dažnai visus aplink kaltina nebūtais dalykais. Valdžia vagia, verslininkai sukčiauja, labdaros organizacijos ir jų savanoriai aukas pasiima sau. Neigiamai nusistatę asmenys dažniausiai stokoja tikros informacijos apie tai, kad vyksta. Tai rodo ir anksčiau apie nevyriausybines organizacijas daryti tyrimai.

Visus pageidaujančius kviečiame bent trumpam užsukti į „Maisto banką“ ir savo akimis pamatyti, kaip maistas patenka į mūsų sandėlius, kaip jis tvarkomas, kaip priimami sprendimai, kiek kam ko duoti, kaip tvarkoma apskaita, kokia kontrolė. Informacijos apie tai galima gauti ir paskambinus ar apsilankius „Maisto banko“ svetainėje internete. Pamačius savo akimis, tada mažiau kyla įtarimų. O kartais ir iš šono pamačius galima patarti, kaip geriau organizuoti procesus. Už tai irgi būname labai dėkingi.

Apibendrindami dar kartą norime pakartoti – prašome pranešti apie įtarimą keliančius atvejus – viską aiškinsimės. Tačiau tam būtini konkretūs duomenys. Pranešėjams baimintis ir nuogąstauti nėra ko – pranešančiųjų anonimiškumą garantuojame“, – teigė V.Ilgius.