Rudeninis arimas ir žemdirbių rūpesčiai

Perka žemes iš pavargusių ūkininkų

Užlieknių kaimo ūkininkas Algimantas Leščinskas sakė šį rudenį suaręs jau apie pusantro šimto hektarų. Kitą pavasarį vėl sės kanapes. Šiemet jų užaugino 100 hektarų, kitąmet žada daugiau.

„Kanapes geriau auginti nei kokius rugius, tai yra brangesnė kultūra ir labiau apsimoka“ – teigė A. Leščinskas, šiemet iš hektro prikūlęs po 800-900 kilogramų kanapių sėklų ir tebelaukiantis, kada galės jas parduoti.

Dar ūkininkas sėja ir grikius, rugius, avižas. Teigė, kad javų plotai kasmet didėja, nes vis nusiperka arba išsinuomoja iš pavargusiųjų ūkininkauti naujų žemių

Iš viso A. Leščinsko valdos – 500 hektarų žemės ūkio naudmenų, ūkio kryptis – mėsinė galvijininkystė. Augina apie 300 limuzinų veislės mėsinių galvijų.

Pasiskolino iš kooperatyvo pinigų ir tapo prie jo „pririštu“

Robertas Peteraitis, Katyčiuose gyvenantis ūkininkas, turi suaręs tik kokius 15-17 hektarų, dar reikės suversti vagas apie 40 ha.

Pavasarį sės grūdines kultūras, mišinius, į juodą arimą įsės ir naujas ganyklas.

R. Peteraičio ūkis – pienininkystės krypties. Laiko 50 melžiamų karvių, apie 20 prieauglių.

Pieną parduoda Tauragės rajone veikiančiam žemės ūkio kooperatyvui „Dobilo lapas“. Pasidomėjus, kiek tas kooperatyvas moka už pieną, R. Peteraitis kalbėjo atvirai: „Moka, kaip ir visi pieno perdirbėjai. Tik aš negaliu „lakstyti“, ieškoti, kas brangiau pieną superka, nes iš to kooperatyvo turiu gavęs paskolą. Yra įsipareigojimai ir niekas manęs tokiu atveju nepaleidžia – niekur nepabėgsi. Jau kokie septyneri ar aštuoneri metai, kaip parduodu pieną „Dobilo lapui“. 30 metų, kai melžiu karves – iš pradžių buvau ištikimas Vilkyškių pieninei, kuriai parduodavau pieną. Bet vieną kartą trūko kantrybė, prisiviliojo kooperatyvas „Dobilo lapas“. Mat jis pasiūlė geresnes sąlygas, bet, deja, po kažkurio laiko vėl viskas pasidaro taip pat...“.

Grįžo prie jaunystėje įsigytos profesijos

Žiogų kaime ūkininkaujantis Viktoras Nausėda praėjusį trečiadienį, kai lankėmės jo ūkyje, perrinkinėjo bulvių derlių.

Jo ūkis – mėsinės galvijininkystės krypties. Augina keturiadešimt keturis limuzinų ir šarole veislės galvijus.

Paklaustas, ar jau daug žemių suarė šį rudenį, V. Nausėda sakė, kad nedaug, nes naudojantis beariminę technologiją. Aria tik tuos laukus, kuriuose iškratomas mėšlas.

Augina grūdines kultūras ir bulves – tai pašaras galvijams, didesnę ūkio dalį sudaro pievos. Dirbamos žemės turi daugiau nei 50 hektarų.

Užaugintus galvijus dažniausiai parduoda bendrovei „Utenos mėsa“, su kuria bendrauja jau daug metų ir todėl galima susiderėti aukštesnę kainą.

Taip jau atsitiko, kad Šilutės žemės ūkio mokykloje zootechniko specialybę įsigijęs V. Nausėda nemažai metų dirbo Šilutėje, prekybinėje bazėje. Ir tik tapus Lietuvai nepriklausomai, grįžo prie jaunystėje įsigytos profesijos.

Džiaugiasi, kad turi sandėlį

Laučių kaime gyvenantis Rokas Aukštikalnis sakė dar tik pradėjęs rudeninį arimą ir laukiantis lietaus. Reikės suarti dar 40 hektarų. R. Aukštikalnio ūkis – augalininkystės krypties. Augina grūdus – kviečius, miežius, rapsus, rugius, kvietrugius.

Jaunasis ūkininkas dalyvauja europinės paramos programose, dabar turi padavęs paraišką javų kombainui pirkti.

R. Aukštikalnis yra baigęs Žemės ūkio universitetą, bet specialybė nelabai žemiška – energetika.

Jis su žmona augina du vaikučius – sūnui Kevinui jau ketveri, dukrelei Perlai dveji metai. Žmonos profesija – socialinė pedagogė, irgi ne žemės ūkio specialistė.

R. Aukštikalnis pasidžiaugė ir tuo, kad pastarosiomis dienomis žymiai pradėjo kilti grūdų supirkimo kainos. Gerai, kad dabar jis turi kur saugoti grūdus, gali juos parduoti ne tiesiai iš lauko, kai per javapjūtę grūdų kainos būna žemos. Mat tėvai buvo pirkę iš buvusio tarybinio ūkio sandėlį ir paliko jį sūnui.

Daugiausia balų už rudeninio arimo kokybę komisija skyrė Žiogų kaimo ūkininkui Viktorui Nausėdai.

Reklama: kombainų remontas