Ar važiuos pieno gamintojai traktoriais prie Prezidentūros?

2014-11-02, Stasys BIELSKIS
Susirinkime dalyvavo nemažas būrys pamario krašto ūkininkų – pieno ūkių savininkų.
Susirinkime dalyvavo nemažas būrys pamario krašto ūkininkų – pieno ūkių savininkų.
Spalio 28 d., antradienį, įvykusiame Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Šilutės skyriaus susirinkime nutarta, kad ir pamario krašto pieno gamintojai vyks į LŪS suvažiavimą. Jame dalyvaus apie penkiasdešimt Šilutės rajono ūkininkų. Kritusios pieno supirkimo kainos ūkininkus varo į neviltį.

Milijoniniai nuostoliai

LŪS Šilutės skyriaus pirmininkas Kęstutis Andrijauskas sakė, kad šiame susirinkime buvo pažadėjusi dalyvauti ir žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, bet dėl nežinomų priežasčių neatvyko. Susirinkime kalbėta apie vienintelę problemą – žaliavinio pieno supirkimo kainų sumažinimą iki nuostolingo dydžio, pieno perdirbėjų siekius pasipelnyti iš Rusijos embargo padarinių, vienašališką pirkimo sutarčių keitimą.

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas Jonas Vilionis, susirinkimo metu kalbėdamas iš tribūnos, retoriškai klausė: „Kodėl mes gauname mažiausią kainą už pieną ir mažiausias išmokas visoje Europos Sąjungoje?“.

J. Vilionis sakė neseniai tokį klausimą uždavęs ir Premjerui Algirdui Butkevičiui. Bet šis tesugebėjęs atsakyti, kad tai labai geras klausimas. Panašu, kad Premjerui tai buvo klausimas, į kurį jis nesugebėjo atsakyti. Todėl J. Vilionis Vyriausybės vadovo tada paklausęs: „O kada bus geras atsakymas?“.

Pieno supirkimo kaina mažesnė už savikainą

Pasak J. Vilionio, nuo pavasario, kai pieno supirkimo kainos pradėjo čiuožti žemyn, mūsų šalies pieno gamintojai patyrė šimtus milijonų litų nuostolių. Ir ateitis atrodo liūdna – pieno perdirbėjai didesnės žaliavinio pieno kainos bent jau iki ateinančių metų pavasario nežada.

Net kooperatyvas „Pienas LT“, kuris vienija šimtus pieno gamintojų, už pieno kilogramą iš perdirbėjų begauna vos 60–65 centus. Tai yra mažiau, nei pieno savikaina. Keista, kad mūsų šalies pieno perdirbėjai už Latvijoje ir Estijoje perkamo pieno kilogramą moka daugiau nei po litą.

J. Vilionis sakė, kad kitos Europos Sąjungos šalys jau viršija kvotą ir ruošiasi dar labiau didinti pieno gamybą, o Lietuva priešingai – nevykdo jai skirtos pieno gamybos kvotos. Jis retoriškai klausė, kaip ją būtų galima vykdyti, kai perdirbimo įmonės pieną vežasi iš kaimyninių šalių.

Gal bus mitingas prie Prezidentūros

J. Vilionis pakvietė pamario krašto ūkininkus į lapkričio 11 dieną vyksiantį LŪS suvažiavimą,  kuriame bus aptariamos visos pieno gamintojų problemos, pateikti reikalavimai aukščiausioms šalies valdžios institucijoms. „O jeigu ir po to mūsų problemų niekas nespręs, eisime prie Prezidentūros, – teigė J. Vilionis. – Gal net suvažiuosime į Vilnių sunkiąja žemės ūkio technika ir ja užtvindysime S. Daukanto aikštę. Turime visi kartu spręsti šią problemą, būti kaip kumštis“.

Pasak J. Vilionio, suvažiavime turėtų dalyvauti bent 50–60 pamario krašto ūkininkų, mat susirinkimo pradžioje kalbėjęs Savivaldybės administracijos Kaimo reikalų skyriaus vedėjas Alfredas Nausėda sakė, kad Šilutės rajonas šalyje yra antras pagal karvių skaičių. Ūkių, kuriuose laikomi galvijai, rajone yra apie 2 690.

„Turime labai nedžiugų skaičių, kad ūkininkų, laikančių karves, amžiaus vidurkis yra penkiasdešimt septyneri metai, - teigė A. Nausėda. – Nes tas nepastovumas ir pieno kainų nestabilumas neskatina jaunimo imtis šito verslo“.

K. Andrijauskas išreiškė viltį, kad į suvažiavimą turėtų vykti apie 50 mūsų krašto pieno gamintojų, tiek, kad tilptų į vieną autobusą. Norėdamas pasitikrinti, ar bus tiek norinčiųjų važiuoti, paprašė pakelti rankas – dauguma ūkininkų taip ir padarė.

Belieka laukti antstolių

LŪS pirmininkas Jonas Talmantas susirinkimo metu aiškino, kad Europos Sąjunga tikriausiai neskirs kompensacijų Lietuvos pieno gamintojams, mat kitų ES šalių ūkininkai, mažiau nukentėję nuo Rusijos embargo, priešingu atveju prarastų dalį europinių išmokų. J. Talmanto teigimu, didžiosios Europos Sąjungos šalys į Rusiją ir kitas trečiąsias šalis eksportuodavo tik 1–10 procentų pieno ir jo produktų, o Lietuva – apie 65 proc.

Iš tiesų, pieno supirkimo kainų smukimas varo ūkininkus į neviltį – jie negali nei karves parduoti, nei nuostolingai parduoti pieną. Juk nemažai ūkininkų dalyvauja ES paramos programose ir yra įsipareigoję nemažinti galvijų bandos, nes tai padarę turėtų grąžinti gautas lėšas.

A. Nausėdos teigimu, Šilutės rajone jau yra ūkininkų, pas kuriuos apsilankė antstoliai, kadangi ne visi trąšų, cheminių priemonių ar degalų tiekėjai yra kantrūs – jie nelaukia, kol ūkininkai gaus kokias nors išmokas. Juk pieno gamyba jau tapo nuostolinga.

Susirinkime kalbėta ir apie kitas problemas. Štai rusniškė, pieno ūkio savininkė Snieguolė Radvinskienė piktinosi, kad Rusnėje gyvenantys jaunieji ūkininkai negali dalyvauti paramos programose, mat valstybinė žemė regioniniuose parkuose neparduodama, o neturint nuosavos žemės parama neteikiama. Dar vienas ūkininkas, turintis aštuonias karves, klausė, kur jas kitais metais reikės ganyti, nes neseniai nutraukta valstybinės žemės nuoma.

Į ūkininkų klausimus atsakė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus vedėjas Artūras Juočas ir Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis.

 

 

 

 

 


Foto galerija

Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!