Ministerijos vizija: muziejai be stogų, bibliotekos – be langų

Mažuosiuose Radvilų rūmuose įsikūrusio Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus administracija į naujas patalpas sostinės Vilniaus gatvėje turėjo persikelti prieš trejus metus.

Tačiau kai muziejininkai ir lankytojai jau turėjo džiaugtis naujomis erdvėmis, net neįpusėjusios statybos visiškai apmirė.

Tarp pradėtų, bet nebaigtų statybų vaikščiojanti muziejaus direktorė Regina Lopienė nuogąstauja, kad šie mūrai netrukus gali virsti griuvėsiais. Kiauros sienos, į kurias sukišta bemaž 3 mln. litų (870 tūkst. eurų), nuo lietaus ir sniego drėksta, ima pleišėti, pūti.

„Pastatai nešildomi, ten suneštus senus fortepijonus jau reikės nurašyti“, – atsiduso muziejaus direktorė.

Panašus ir kitų kažkada valstybės investicijų sulaukusių objektų likimas. Trupiniais lesinamos įstaigos iš statybų neišsikapanoja dešimtmečius.

Politikai kasmet žada vis naujas revoliucijas šioje srityje, bet reikalai taip ir nepajuda iš mirties taško.

Vienur nebaigta, kitur griūva

Kai 2008 metais muziejaus administraciniam pastatui, kuriame turėjo atsirasti vietos saugykloms, kino salei, buvo skirta pirmoji piniginė injekcija, niekas nesitikėjo, kad statybos baigsis laiku – 2012-aisiais.

R.Lopienė prisiminė, kad kryžiaus kelius dėl šio objekto ji pradėjo vos tapusi direktore, prieš 13 metų, bet tik 2007-aisiais buvo palaimintas techninis projektas, o netrukus skirta ir lėšų.

„Pastaruoju metu pinigų čiaupas buvo visiškai užsuktas. Kultūros ministras Šarūnas Birutis pernai dar šiek tiek pakrapino, o šiemet negavome nė aguonos grūdo.

Tiesa, kitąmet ministerija šiam objektui yra numačiusi skirti 1,5 mln. eurų. Žada, bet kaip ten bus, vienas Dievas težino“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo R.Lopienė.

Muziejininkė skaičiavo, kad šiam objektui reikėtų dar bent dviejų tokių kąsnių: „Viskas brangsta, todėl statybas užbaigti ir patalpas įrengti kainuotų maždaug 4 mln. eurų.

Be to, ir pagrindinių muziejaus rūmų stogą verkiant reikia lopyti, nes sienos ima pelyti.“

Pasigenda ūkiško požiūrio

Požiūris į valstybės investicijas, kai nesijaučia tvirtos šeimininko rankos, piktina ir Seimo Audito komiteto vadovę Jolitą Vaickienę.

Ji „Lietuvos rytui“ tvirtino galinti išvardyti daugybę atvejų, kai pinigai metami į balą.

Vienas tokių – parlamentarės rinkimų apygardoje Kretingoje, kur į M.Valančiaus viešosios bibliotekos statybas nuo 2007 metų buvo investuota 1,2 mln. eurų, o baigti reikia dar 3,2 milijono.

Anot J.Vaickienės, jei geriausiu atveju šiam objektui kasmet nubyrėtų bent po trečdalį milijono eurų, statybos truktų mažiausiai dešimt metų: „Dar nebaigtas statyti pastatas jau griūva.

Tai patvirtino prieš trejus metus atlikta ekspertizė. Reikia ieškoti lėšų irstančioms konstrukcijoms lopyti.“

Negana to, Seimo narė svarstė, kad nežinia, ar daugiau kaip prieš dešimtmetį suplanuota bibliotekos statyba iš viso šiandien prasminga: „Tada buvo vienoki poreikiai, dabar – kitokie. Mes keičiamės, keičiasi demografinė padėtis.

Gal dar ir pavyktų išgelbėti šį objektą ir į jį investuotus pinigus, jei dalis būsimų patalpų būtų atiduota jaunimui ugdyti.“

Klimpstama ir toliau

Nors tokių nebaigtų objektų daugybė, valstybė į amžinas statybas klimpsta ir toliau.

Finansų ministerijos Seimo Audito komitetui pateiktais duomenimis, šiais metais naujiems investiciniams projektams įgyvendinti iš VIP (Valstybės investicijų programos) buvo skirta įspūdinga suma – per 227 mln. eurų, o objektų sąrašas vos telpa į 13 lapų.

Pavyzdžiui, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejų šiemet užmiršusi Kultūros ministerija naujiems objektams pabarstė per 11 mln. eurų.

Š.Birutis neužmiršo ir savo rinkimų apygardos – skirta lėšų pradėti kultūros centro Švenčionėliuose rekonstrukciją.

„Sunkiai suvokiami sprendimai dėl vieno ar kito naujai pradėto objekto jau nestebina. Dėl jų nuolat vyko ir vyks diskusijos.

Šokiruoja tai, kad nebaigtų projektų sąrašas vis ilgėja, bet negailima pinigų pradėti naujiems. Dėl tokio blaškymosi, kai vienur nebaigiame, o jau metamės kitur, valstybė patiria milijoninių nuostolių.

Pinigai įšaldomi ar net išmetami į balą. Bijau, kad kai kuriuos prieš dešimt ar daugiau metų pradėtus ir nebaigtus statyti objektus reikės nugriauti“, – kalbėjo J.Vaickienė.

Siūlys skelbti moratoriumą

Seimo Audito komitetas ketina kreiptis į Vyriausybę, kad jokie nauji valstybės investiciniai objektai nebūtų pradedami.

„Siūlysime skelbti tam tikrą moratoriumą – kol nebus baigti ankstesni projektai, nepradėti jokių naujų. Nė vieno“, – žadėjo J.Vaickienė.

Be to, Seimo komiteto vadovė mano, kad Vyriausybė ir ministerijos turi iš naujo įvertinti savo galimybes: „Reikia aiškių prioritetų ir plano, ką reikėtų pabaigti, o ką geriau nugriauti.“

Anot parlamentarės, ir politikai turėtų baigti biudžeto paklodę tampyti kiekvienas į savo pusę: „Juk akivaizdu, jog kai kurie objektai pasmerkiami žlugti vien todėl, kad atėjusio naujo ministro žvilgsnis krypsta į kokią nors jam artimesnę apygardą.“

Brangius projektus tikrino ir kontrolieriai

* Valstybės kontrolė, pernai atlikusi 2013-aisiais vykdytų valstybės investicijų vertinimą, nustatė, kad tais metais buvo užbaigti 525 projektai, o pradėti 627 nauji.

* Tuo pat metu buvo vykdomi 1283 tęstiniai projektai. Iš viso šiems projektams 2013 metais buvo panaudota daugiau kaip 700 mln. eurų, arba beveik 60 proc. visų Valstybės investicijų 2013–2015 metų programai vykdyti panaudotų biudžeto lėšų.

* Dauguma audituotų subjektų nurodė, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios investicinių projektų vykdymas užsitęsia, sustabdomas arba atidedamas, – lėšų stoka.

* Kontrolierių teigimu, neužbaigus tęstinių projektų, asignavimų valdytojai ima planuoti ir pradeda naujus objektus, nors sunku paaiškinti, kodėl.

* Pavyzdžiui, Švietimo ir mokslo ministerija dėl lėšų trūkumo buvo sustabdžiusi nemažai tęstinių projektų, tačiau 2014 metais nusprendė pradėti net 16 naujų, o jiems buvo skirta beveik 21 mln. eurų.

* Valstybės kontrolė nustatė, kad nebaigtų projektų vykdymo laikotarpis siekia 10 ir daugiau metų, dėl to jie praranda aktualumą, jų įgyvendinimas brangsta. Kai kurie investiciniai projektai trunka ir dar ilgiau.

* Antai 1996 metais pradėtas Respublikinės Kauno ligoninės filialo Krikščioniškųjų gimdymo namų pastatų rekonstravimas ir įrangos atnaujinimas turėjo būti baigtas per trejus metus, o dabar jo planuojama pabaiga – 2016-ieji. Be to, pats projektas nuo 1,5 mln. eurų pabrango iki beveik 6,4 milijono eurų.