Kiek gramų raudonos mėsos galime suvalgyti, kad būtume sotūs, bet vėžiu nesusirgtume?

To 15min.lt pasiteiravo Nacionalinio vėžio instituto Vėžio kontrolės ir profilaktikos centro Epidemiologijos grupės vyresniosios mokslo darbuotojos, biomedicinos mokslų daktarės Rūtos Everatt.

– Tarptautinė vėžio tyrimo agentūra (IARC), apdorojusi daugiau nei 800 tyrimų, kuriuose buvo ieškoma ryšio tarp mėsos dietos ir vėžio, rezultatus, patvirtino rekomendacijas riboti raudonos mėsos vartojimą. Ar yra apskaičiuota, kiek tokios mėsos galima suvalgyti per savaitę, nepakenkiant sveikatai?

– Žmonių mitybos įpročiai yra labai įvairūs. Kad mokslininkai galėtų nustatyti, koks maistas gali apsaugoti nuo vėžio, o koks – padidinti jo riziką, jiems tenka atlikti didelės apimties tyrimus, kuriuose dalyvautų daug žmonių.
Tokie tyrimai apima ir sąsajų tarp mėsos vartojimo, mėsos paruošimo būdų ir vėžio rizikos studijas.

Vienas iš didžiausių pasaulyje tyrimų mitybos ir vėžio tema yra Europos Prospektyvinis Vėžio ir Mitybos Tyrimas (EPIC). Jo metu mokslininkai ištyrė daugiau nei 500 000 žmonių iš 10 Europos šalių mitybos įpročius. Tyrimo dalyvių sveikata buvo stebima daugelį metų tam, kad pavyktų nustatyti, kas gyvenimo eigoje suserga ir kokiomis ligomis.

Šiuo tyrimu buvo nustatyta, kad gausiai vartojantys raudoną mėsą palyginti su mažai ją vartojančiais storosios žarnos vėžiu serga dažniau. 

Kitas tyrimas, apibendrinęs dešimties mokslinių studijų rezultatus, jau 2011 metais paskelbė, kad 100 g raudonos mėsos per dieną storosios žarnos vėžio riziką padidina 17 proc., o 50 g per dieną perdirbtos mėsos storosios žarnos vėžio riziką padidina 18 proc.

– Ar visa be išimties raudona mėsa didina riziką susirgti vėžiu? O gal, tarkime, kiauliena labiau nei jautiena ar pan.?

– Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinio vėžio tyrinėjimo centro (International Agency for Research on Cancer, IARC) ekspertai išanalizavo ir apibendrino 800 mokslinių tyrimų (kuriais buvo tiriama, ar yra sąsajų tarp piktybinių navikų ir raudonos arba perdirbtos mėsos vartojimo), duomenis ir perdirbtą mėsą priskyrė kancerogeniškų veiksnių grupei. Yra pakankamai įrodymų, kad perdirbtos mėsos vartojimas sukelia storosios žarnos vėžį. Taip pat buvo rastas ryšys ir su skrandžio vėžiu.

Raudona mėsa buvo priskirta tikriausiai kancerogeniškų veiksnių grupei. Įrodymų dėl jos kenksmingumo yra, bet dar nepakanka.   

Kaip minėta, apdorota/perdirbta mėsa didina riziką labiau nei raudona mėsa. Tačiau nėra nustatyta, kad kurios nors rūšies raudona mėsa didintų riziką labiau ar mažiau.

– Ir vis dėlto mokslininkų tyrimų objektu tapo būtent raudona mėsa – kuo gi ji nusikalto? Ar ji pati savaime turi neigiamų savybių, ar tas neigiamas savybes, galinčias padidinti onkologinių susirgimų riziką, lemia mėsos paruošimo būdas – naudojami prieskoniai, sūdymas, rūkymas ir t.t.?

– Raudona mėsa vadinama visa šviežia, malta, šaldyta jautiena, kiauliena, ožkiena, arkliena ir aviena.

Apdorota/perdirbta mėsa – tai mėsos produktai, kurie buvo apdoroti tam, kad pagerėtų jų skonis, kad jie ilgiau negestų, juos sūdant, rūkant, fermentuojant ar kitais būdais. Tai – rūkytas kumpis, šoninė, rūkytos dešros, dešrelės, virtos dešros, dešrelės, paštetai, mėsos konservai ir kt.

Raudonos mėsos apdorojimo procese, ją rūkant arba dedant priedų, gali susidaryti vėžį sukeliančios cheminės medžiagos, tokios kaip N-nitrozo-junginiai (NNJ) ir policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAA). Manoma, kad būtent dėl nitratų ir nitritų buvimo apdorotoje mėsoje nustatoma, kad apdorota mėsa labiau didina vėžio riziką palyginti su raudona mėsa.

Kepant mėsą aukštoje temperatūroje gali susidaryti ir kancerogenai (vėžį sukeliančios medžiagos), tokie kaip heterocikliniai aromatiniai aminai (HAA) ir PAA.

Raudonoje ir apdorotoje (perdirbtoje) mėsoje yra raudonojo pigmento, vadinamo hemu. Hemas gali pažeisti storosios žarnos ląsteles, jis taip pat dalyvauja susidarant N-nitrozo-junginiams žarnyne, kurie didina vėžio atsiradimo riziką.

Beveik visoje raudonoje ar apdorotoje mėsoje yra didesnis kiekis hemo nei baltoje mėsoje. Tai iš dalies gali paaiškinti, kodėl raudona ir apdorota mėsa didina vėžio riziką, o balta mėsa – ne.

– Tačiau sakoma, kad raudona mėsa yra svarbi mitybai. Kaip susiorientuoti, kada sau padedi, o kada jau kenki?

– Dabartinės IARC rekomendacijos skatina riboti mėsos vartojimą. Kadangi raudonoje mėsoje yra ir biologiškai naudingų baltymų, mikroelementų, tokių kaip vitaminas B, geležis ir cinkas, toliau yra būtini tiek tarptautinių, tiek nacionalinių institucijų vertinimai, koks turėtų būti balansas tarp rizikos ir naudos valgant raudoną ir perdirbtą mėsą.

Valgantiems raudoną mėsą rekomenduojama neviršyti 500 g per savaitę.

Britų Vėžio Tyrimų draugija (Cancer Research UK) rekomenduoja neviršyti 70 g raudonos mėsos per dieną.

Kol kas vieningų rekomendacijų, kiek galima suvalgyti perdirbtos mėsos – nėra, tačiau jos reikėtų vartoti labai mažai arba visai atsisakyti.

Reguliarus gausus raudonos ir perdirbtos mėsos valgymas ilgą laikotarpį nėra sveika, bet dėl vieno kepsnio ar sumuštinio su dešra gal nevertėtų labai jaudintis.

Iš esmės rizika dėl raudonos ir perdirbtos mėsos vartojimo yra daug mažesnė nei dėl, tarkime, rūkymo.

Siekiant sumažinti savo vėžio riziką, svarbus ir pakankamas įvairių vaisių ir daržovių vartojimas, gyvulinių riebalų ribojimas maiste, nerūkymas, alkoholio ribojimas, fizinis aktyvumas ir kt.

– Tyrimas atliktas raudonos mėsos rėmuose. Bet gal jau yra tyrimų ir apie baltą mėsą? Juk ir auginant ar perdirbant paukštieną naudojama visokių pašarų, prieskonių ir t.t.?

– Nėra nustatyta, kad balta mėsa, pavyzdžiui, vištiena, didintų vėžio riziką.