Nė vieno kapo - be žvakelės

Prieš dvylika metų akciją „Nė vieno kapo - be žvakelės“ Pagėgiuose inicijavo tuometis Pagėgių savivaldybės meras, dabar LR Seimo Pirmininko pavaduotojas Kęstas Komskis.   Nepaisant įtemptos dienotvarkės ir daugybės darbų, Seimo vicepirmininkas turi gerą savybę – tęsti pradėtus darbus. Kasmet atranda laiko su bendrapartiečiais aplankyti vienas kitas Pagėgių krašto kapines.

Pagėgių savivaldybėje yra daugiau nei 100 kapinių. Vienos jų veikiančios, kitos riboto laidojimo, dar kitos neveikiančios, tačiau turinčios svarbią istorinę reikšmę ir visoms joms Pagėgių krašte yra skiriamas didelis dėmesys. Laiko tėkmė taip lėmė, kad kažkada šios žemės buvo Vokietijos teritorija, čia gyveno daug Vokietijos piliečių, kurie po II pasaulinio karo panoro išvykti į Vokietiją. Vieni iš jų išvyko, kiti, taip ir liko amžino poilsio vietoje – Pagėgių krašto kapinėse. Daugelį metų į Pagėgių kraštą atvykdavo Vokietijos piliečiai ne tik artimųjų kapų prižiūrėti ar aplankyti, bet ir pasidalinti istorine atmintimi. Tačiau laikas negailestingai pasiima kartą po kartos ir svečių iš Vokietijos sulaukiame vis rečiau ir rečiau.

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ Pagėgių skyrius turi 12 poskyrių, tad patirtį perėmė visų poskyrių vadovai, aktyvūs partiečiai, kurie stengiasi, kad visose Pagėgių krašto kapinėse neliktų nė vieno kapo be Vėlinių žvakelės. Kasmet ant pamirštų ar dėl kitų priežasčių neprižiūrėtų kapų  partijos „Tvarka ir teisingumas“ nariai, Pagėgių devintosios kuopos jaunieji šauliai bei jaunimo klubas „Indigo“ nuveža apie 500-600 žvakelių. Po keleto dienų vėl aplanko kapines ir surenka išdegusias žvakes.

Pasak K. Komskio, dabar ši akcija jau nebe naujiena, kapus lanko įvairiausios organizacijos, politinės partijos, moksleiviai, dėl vienokių ar kitokių priežasčių apleistų kapų lankymas ir pagerbimas uždegant žvakelę tapo savotiška mada, tačiau kuomet buvome vieni pirmųjų, pradėję šią kilnią akciją, galėdami ant kiekvieno Pagėgių savivaldybėje esančio pamiršto kapo uždegti po žvakelę, jautėme gerą dvasinę būseną. O tai, kad šiandien šią akciją atlieka daug kas, kad geri darbai yra dar ir užkrečiami, tai visiems - tik į gerą.

Lietuvių tradicijos byloja, kad Vėlinių žvakės šviesa, padeda pakviesti išėjusio žmogaus dvasią, todėl „tvarkiečiai“,  uždegę žvakelę ant vienišo kapo, neskuba išsiskirstyti. Kapinių prieigose įvyksta rimties valandėlė, prisimenami Anapilin išėję bendraminčiai, greta gyvenę žmonės. Nes prieš dvylika metų šią akciją  pradėjo ir šiandien tęsia ne dėl populistinės fotografijos ar  pliusiuko, bet dėl dvasinio poreikio.