Devyniasdešimtmetė mėgsta skaityti apie politiką ir kriminalus

Vaikai iš kantrybės neišvedė

Ji spalio 27 dieną pažymėjo savo 90-ąjį jubiliejų. Tądien ją atskubėjo sveikinti Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis, laikinai einantis seniūno pareigas Kęstutis Sadauskas, socialinio darbo organizatorė Daiva Kazlauskienė. Pyragais kvepiančiuose namuose svečius sutiko jubiliate besirūpinanti duktė Daiva Mažutienė su vyru Artūru. Svečiai, pamatę A. Lukoševičienę, juokaudami net klausė, kiek metų yra pasisendinusi, mat ji atrodo itin puikiai. Niekas net nebūtų pagalvojęs, kad tądien ji šventė jau 90-ąjį jubiliejų.

Gimė ji Tauragės apskrityje, Švėkšnos valsčiuje, Kalkiškės kaime. Tėvai turėjo šiek tiek žemės, todėl ūkininkavo. Turėjo ji dar du brolius ir seserį, kurie jau yra išėję Amžinybėn. „Taip ir nepaklausiau tėvų, kaip jie sugalvojo man vardą. Ieškojau visur dar tokio vardo. Neradau. Tokiu vardu esu viena pavadinta“, - dalijosi mintimis apie savo vardą senolė. Ištekėjo ji jauna už kvėdarniškio Jurgio Kleibos. Susilaukė sūnaus Edmundo, kuris būdamas penkerių paliko šį pasaulį – į plaučių bronchus įtraukė pupelę ir mirė. Netrukus nuo ligos mirė ir vyras.

Vieną dieną ji sutiko dzūką Vytautą Lukoševičių iš Barbėriškės kaimo. Jauni žmonės įsimylėjo vienas kitą. Būdama 25 metų moteris atšoko vestuves. Apsigyveno Žemaitkiemyje, Usėnų seniūnijoje. Vėliau persikraustė į Lapynų kaimą, kur gyvena daugiau nei 50 metų. Susilaukė pora 7 vaikų – 4 dukrų ir 3 sūnų. Išleido visus į mokslus. Mergaitės visos vidurines baigė, įgijo profesijas. „Vaikai iš kantrybės neišvedė, mat paklusnūs ir geri buvo. Bet rykštės visiems vaikams šiek tiek reikia. Be jos jie neužauga. Kai mokėsi, sakiau – darykite, kaip jūsų galvos išneša“, - dėstė A. Lukoševičienė.

Mėgsta skaityti ir televizorių žiūrėti

Senolė teigė, kad atžaloms nieko netrūko, nes ji su vyru dirbo fermose, o dar ir namie savo ūkelį turėjo. Todėl ant stalo netrūkdavo nei daržovių, nei pieno produktų. Patys pasidarydavo ir varškę, ir grietinę. 4 valandą ryto ji jau darbuodavosi fermoje. Dabar taip anksti nebesikelia. Anot pašnekovės, miega kiek tik nori. Dažnai ir televizorių žiūri. Patinka laidos apie politiką, filmai apie karą, kurį senolė ir pati išgyveno. Taip pat mėgsta ir boksą bei imtynes pažiūrėti.

Ir šiandien jubiliatė puikiai prisimena karą. Įstrigo jai vaizdas, kai Kvėdarnoje žydus gaudė. Bijojo ji jų, nes apie juos buvo prisiklausiusi įvairiausių baisių istorijų.

A. Lukoševičienė mėgsta ir laikraščius skaityti. Straipsnių apie kriminalinius įvykius ir politiką niekada nepraleidžia.

„Dirbau sunkiai. Visko gyvenime buvo. Gal Dievas ir laiko, kad sunkiai dirbau“, - paklausus, koks ilgo gyvenimo receptas, atsakė senjorė.

Savaitgalį močiutę skubės sveikinti ir gausus būrys artimųjų. Senolei likimas nepagailėjo gražiausių dovanų – 19 anūkų ir 7 proanūkių.