Chirurgas T. Grenoveckas: „Mes - ne visagaliai, ne viskas mūsų rankose, tačiau visuomet stengiamės padėti“

Todėl šiandien ir susipažinkime su T. Grenovecku, kuris dar besimokydamas mokykloje tiksliai žinojo, kokią profesiją nori įgyti. Gal dėl to jis taip puikiai ir išmano tai, ką daro.

- Papasakokite apie save, savo šeimą.

- Turiu žmoną ir du vaikus. Mergytė šį rudenį pradėjo lankyti darželį, o berniukui dar  tik 10 mėnesių.

- Jūs pats - ne šilutiškis?

- Esu iš Klaipėdos, tačiau ilgą laiką gyvenau Kaune - 11 metų.

- Kada jūsų keliai pasuko į Šilutę?

- Prieš 1,5 metų Šilutės ligoninėje tik budėdavau. Labai patiko ligoninė, joje dirbantys specialistai, operacinė, kuri yra labai šiuolaikiška, taip pat įstaigos vadovo požiūris. Dėl šių priežasčių nusprendžiau pasilikti šiame krašte. Nuo rugpjūčio mėnesio atvykau nuolatiniam darbui.

- Kada sugalvojote tapti gydytoju? Kokius mokslus esate baigęs?

- Mokindamasis mokykloje jau žinojau, kokią specialybę pasirinksiu, todėl kryptingai to siekiau. Esu baigęs Lietuvos sveikatos mokslų universitetą, įgijau gydytojo chirurgo specialybę. Dirbau Kauno ir Klaipėdos ligoninėse.

- Pasirinkote labai įdomią ir nelengvą medicinos sritį – chirurgiją, likote gyventi Lietuvoje. Ar šių sprendimų niekada netemdė nusivylimo šešėlis? Esate jaunas specialistas, sparnų iš tėvynės kelti nežadate?

- Chirurgija man visuomet patiko. Specializacijos pasirinkimas atspindi mano charakterį. Artimiausiu metu planuoju gyventi ir dirbti Lietuvoje.

- Ar niekada nebuvo baimės kraujui, skiepams ir pan.?

- Ne.

- Ko gero reta diena būna, kad netektų daryti operacijos. Kaip prieš operacijas elgiasi žmonės? Ar labai jie jų bijo?

- Kai kurie pacientai pergyvena, kai kurie gal ir bijo, tačiau tai natūrali būsena. Tikriausiai mes visi jaučiamės panašiai tokioje situacijoje. Tačiau pacientai, kurie kreipiasi į mus, galvoja apie sveikatos pagerėjimą.

- Kaip žmogui padėti, jei jis serga nepagydomomis ligomis?

- Mes ne visagaliai, ne viskas mūsų rankose, tačiau visuomet stengiamės atlikti savo darbą kuo geriau ir palengvinti žmogui skausmą, pagerinti jo sveikatos būklę, kiek tai leidžia šiuolaikinė medicina ir jos galimybės.

- Neseniai atlikote keletą operacijų: laparoskopines išvaržos, apendicito ir trūkusio skrandžio operacijas. Tai naujiena Šilutės ligoninėje. Papasakokite apie tai plačiau. Kokios tai operacijos? Kuo jos skiriasi nuo anksčiau atliktų?

- Esame orientuoti į minimaliai invazinę - laparoskopinę chirurgiją. Šilutės ligoninėje laparoskopiniu būdu ankščiau buvo atliekamos tik tulžies pūslės šalinimo operacijos. Man atvykus dirbti, operacijų spektrą pradėjome plėsti. Laparoskopu operuojame ir apendicitus, kirkšnies ir pilvo sienos išvaržas.

Kalbant apie skubią chirurgiją, praėjusį mėnesį atlikome laparoskopinę prakiurusios skrandžio opos operaciją. Pacientė laiku kreipėsi į medikus, buvo skubiai operuota. Atlikus šią operaciją, pacientė išvengė didžiulio pilvo pjūvio, ilgos reabilitacijos, praėjus keturioms dienoms po operacijos buvo išleista namo. Pacientė jaučiasi gerai ir yra patenkinta atlikta operacija. Operuojant atviru būdu pacientė ligoninėje būtų praleidusi 7 ar daugiau dienų.

-Kas yra laparoskopinės operacijos?

- Tai minimaliai invazinis būdas, kuomet per 3-4 mažas skylutes įvedami laparoskopiniai instrumentai. Viename iš instrumentų yra įmontuota vaizdo kamera. Operacijos eigą operuodami chirurgai stebi ekrane. Vaizdas yra padidintas, todėl chirurgui lengviau identifikuoti smulkias struktūras.

Norėčiau akcentuoti laparoskopines kirkšnies išvaržos operacijas. Tai perspektyvesnis būdas, nei atviros operacijos, kuris sparčiai populiarėja visame pasaulyje ir yra chirurgijos ateitis. Privalumas yra greitesnis sveikimas ir grįžimas į kasdienę veiklą. Po šios operacijos pacientas jau kitą dieną gali vykti namo, vairuoti automobilį, atlikti lengvus darbus. Po 3-4 dienų praktiškai nejaučia operacijos padarinių, po savaitės gali dirbti aktyvų darbą, mankštintis. Pavyzdžiui, po atviros operacijos pacientas yra 2-3 savaites nedarbingas. Taip pat laparoskopiškai operuojant yra mažesni pjūveliai, tai reiškia ir mažesnė trauma bei geresnis kosmetinis efektas.

Ankščiau dalis pacientų dėl kirkšnies išvaržų vykdavo į kitus miestus. Nuo šiol mes turėsime ką pasiūlyti, pacientai galės gauti aukščiausios kokybės chirurgijos paslaugas arčiau namų.

- Operacinėje turbūt skaičiuojate minutes, sekundes?

- Į laikrodį pasižiūrime tik pasibaigus operacijai.

- Jums niekada prieš operaciją nedreba rankos?

- Nedreba.

- Jūs beveik visą laiką susiduriate su tiesioginiu žmogaus skausmu. Ar tai jums nesukelia įtampos? Kaip iš jos vaduojatės?

- Toks mano darbas. Visuomet noriu padėti pacientui, kad jis jaustųsi kuo geriau. Kai ligonis pasveiksta, džiaugiamės ir mes.

- Ar daug laisvo laiko turite? Ką mėgstate veikti laisvalaikiu? O svajonės – ar jos randa vietos Jūsų darbų labirintuose? Kokios jos?

- Laisvo laiko daug neturiu, tačiau stengiuosi kuo daugiau praleisti laiko su šeima. Mėgstame aktyvų poilsį gamtoje. Norėčiau visą laiką tobulėti profesinėje srityje, nes, manau, žinių nebūna per daug. Taip pat noriu padėti, kad kuo didesniam žmonių skaičiui pagerėtų sveikata ir jų gyvenimo kokybė.

- Ko palinkėsite skaitytojams?

- Palinkėsiu nesirgti, o jei sunegaluosite, nuo šiol galėsite tam tikras operacijas atlikti Šilutės ligoninėje, nereikės vykti į kitus miestus. Mylėkite savo ligoninę kaip ir mylite savo kraštą.

Gydytojas chirurgas Tomas Grenoveckas Šilutės poliklinikoje konsultuoja antradieniais nuo 9 iki 14 val.