Svarstoma po pusmečio pabėgėliams mažinti išmokas perpus

„Numatyta laipsniškai pašalpą mažinti tuo tikslu, kad į Lietuvą atvykę asmenys įsidarbintų kuo greičiau. Nes iš to socialinio paketo, kurį jie gauna – jis yra labai mažas, ten vos užtenka pragyventi žmogui. Esmė – po pusės metų išmoką mažinti, kad asmuo būtų priverstas ieškotis darbo“, – BNS sakė R.Vaitkus.

Kartu jis pripažino, kad didžioji dalis pabėgėlių gali būti nesuinteresuoti likti Lietuvoje.

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, iš bemaž 4000 pabėgėlių, kuriems buvo suteiktas leidimas gyventi Lietuvoje, čia liko apie 500.

Pasak vicekanclerio, 250 eurų dydžio pašalpa ar lietuviški atlyginimai nėra pagrindinė paskata pabėgėliams likti, kai kitur Europos Sąjungoje (ES) jie nesunkiai gali rasti keliskart didesnį uždarbį.

„Aš labai tikiu ta statistika – nieko tokio esminio neįvyko, kad ji turėtų gerėti pasilikimo pusėn. Sakyčiau, (pasiliks) septintadalis“, – teigė R.Vaitkus.

Europos Komisija vieno pabėgėlio perkėlimui numato 6000 eurų krepšelį – pusė sumos bus sumokėta avansu, likusi dalis būtų išmokama maždaug per pusmetį nuo pabėgėlio persikėlimo į konkrečią savivaldybę. Vis dėlto Vyriausybė kol kas nežino, kokia tiksliai dalis lėšų galės būti skirta, nes Vidaus reikalų ministerija esą dar nėra tiksliai paskaičiavusi, kiek teks skirti asmeniui perkelti. Vicekancleris tik patvirtino, jog perkėlimą apmokės ne Graikija ir Italija, kaip teigta anksčiau, o išlaidos bus dengiamos būtent iš Europos Komisijos skiriamų lėšų.

„Suma perkėlimo išlaidoms svyruoja nuo 550 iki 700 eurų žmogui. Bet visi suvokiame, jei bus perkeliama grupėmis, tai išlaidos bus mažos, jei pavieniui – išlaidos auga. O jei išlaidos perkėlimui auga, jos mažėja socialinei paramai. Mūsų tikslas – kaip galima mažiau šioje dalyje išleisti, kad socialinės paramos dalis augtų“, – sakė R.Vaitkus.

Šią savaitę posėdžiavusi darbo grupė taip pat aptarė problemas pripažįstant pabėgėlių kvalifikaciją, kai nėra ją įrodančių dokumentų. Taip pat nuspręsta siūlyti savivaldybėms paskirti asmenį, pavyzdžiui, Socialinės paramos skyriaus darbuotoją, kuris, anot R.Vaitkaus, galėtų valdyti integracijos procesą, nes šiuo metu ryšys tarp savivaldybės ir pabėgėlių esą yra „silpnoji grandis“.

Svarstyta ir būtinybė keisti teisės aktus, kad būtų galima numatyti mokinio krepšelio lėšas mokyklinio amžiaus vaikams ir darželinukams, kurie bus priimti į šalies ugdymo įstaigas. Jis tikino, kad jaunesni vaikai kalbą paprastai išmoksta be didesnio vargo, tuo metu mokykloms esą greičiausiai teks samdyti mokytojų padėjėjus.

Anksčiau Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai tvirtino, kad jei per dvejus metus į Lietuvą atvyktų apie 700 vaikų, tam galėtų reikėti iki 200 tūkst. eurų.

„Šiuo metu mokyklos turės lėšų iš savo biudžeto, paskui, jei pakeisime teisės aktus, matysime tam tikrą laisvumą, pridėsime iš tų krepšelio pinigų, kuriuos naudojame“, – sakė R.Vaitkus.

Jis taip pat tvirtino, kad šiuo metu Ruklos pabėgėlių centre nėra profesionalų, kurie galėtų mokyti pabėgėlius lietuvių kalbos – šiam tikslui pasiūlyta sudaryti sutartis su profesionaliais pedagogais.

SADM nurodo, kad kitąmet pabėgėliams priimti numatyta 5,5 mln. eurų, iš jų 3,5 mln. eurų sudarys ES lėšos, 2 mln. eurų – valstybės biudžeto pinigai, tačiau, kaip tikina ministerija, dauguma išlaidų bus kompensuotos vėliau skiriamais ES pinigais.

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, kol pabėgėliai bus Rukloje, jiems per mėnesį visoms būtinoms išlaidoms skiriama 71 euras per mėnesį. Migrantams apsigyvenus savivaldybėse, išmokama vienkartinė 456 eurų dydžio pašalpa, o būtinoms reikmėms (būsto nuomai, maistui, drabužiams) skiriama suma vienam asmeniui padidėja iki 265 eurų. Jei šeimoje yra du asmenys, šeimai per mėnesį skiriama 326 eurai, jei trys – 490 eurų. Jei šeimoje daugiau nei trys asmenys, kiekvienam kitam asmeniui kas mėnesį papildomai mokama 61 euras.

Be minėtų išmokų šeimoms gali būti skirta po 60 eurų vaikų darželiui, pašalpa mažamečiams vaikams (iki 2 metų – 28,5, nuo 2 metų – 15 eurų), taip pat kitos vienkartinės išmokos.

Pietų Europai susidūrus su pabėgėlių antplūdžiu, Lietuva per dvejus metus įsipareigojo priimti 1105 pabėgėlius iš tokių šalių kaip Sirija, Irakas ir Eritrėja. Lietuva labiau pageidauja priimti šeimas, bėgančias iš Sirijos ir Irako.