Lietuvos šeimų būstas – vienas mažiausių Europoje

Tokį palyginti ankštą vidutinį būstą lėmė istorinis paveldas, kai sovietmečiu daugelis gyventojų buvo apgyvendinti butuose, o ne namuose, ir mažos pajamos, ribojančios galimybes investuoti į savo gyvenamojo būsto kokybę, rašoma „SEB“ pranešime spaudai. Tiesa, šeimos, gyvenančios būste, kuriam įsigyti yra paėmusios būsto paskolą, gyvena erdviau negu tos, kurios gyvena nuosavame būste ir būsto paskolos neturi, rašoma, naujausiame SEB banko ekspertų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje parengtame leidinyje „Baltic Household Outlook“.

Išsitenkame mažesniuose būstuose

Daugelio Vidurio ir Rytų Europos šalių gyventojai gyvena mažesniuose būstuose negu Vakarų europiečiai. Vidutinis šeimos būsto plotas Vidurio ir Rytų Europos šalyse svyruoja apie 70 kv. metrų. Baltijos šalyse erdviausiai gyvena estai. Šios šalies gyventojų vidutinis būsto plotas siekia maždaug 67 kv. metrus. Latvijoje ir Lietuvoje vidutinė šeima gyvena maždaug 63 kv. metrų būste. Ankštesniuose būstuose gyvena tik rumunai, kurių vidutinio būsto plotas tesiekia 45 kv. metrus. „Baltijos šalių šeimų būstų plotas daugiausia priklauso nuo būsto fondo infrastruktūros – palyginti su kitomis Europos šalimis, Baltijos šalyse daugiau namų ūkių gyventojų gyvena butuose. Viena vertus, tokia infrastruktūra gali būti siejama su didesne urbanizacija. Vis dėlto tai nėra pagrindinė priežastis. Miestų gyventojų, gyvenančių individualiuose namuose, dalis Baltijos šalyse yra apie tris kartus mažesnė negu Europos Sąjungos vidurkis. Net ir kaimo vietovėse Baltijos šalyse mažesnė dalis gyventojų negu Europos Sąjungoje gyvena individualiuose namuose. Vadinasi, svarbesnė priežastis yra sovietinio laikotarpio paveldas, kai žmonės buvo masiškai apgyvendinami butuose“, – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Didesnis būstas – paskolos lėšomis

Pasak šeimos finansų ekspertės, gyvenamojo būsto plotas priklauso ir nuo namų ūkių pajamų, ribojančių galimybes investuoti į gyvenamosios vietos kokybę. „Baltijos šalyse šeimų pajamos vis dar mažesnės negu Europos Sąjungos vidurkis. Tarp trijų Baltijos šalių didžiausią darbo užmokestį uždirba estai, kurie ir gyvena vidutiniškai erdviausiame būste“, – sako J. Varanauskienė. Pajamos riboja ir galimybes pasiskolinti. Remiantis Eurostato duomenimis, tose šalyse, kur daugiau šeimų gyvena būstuose, kuriems įsigyti yra paėmę būsto paskolas, didesnis ir vidutinis būsto plotas. Baltijos šalyse šeimos, gyvenančios nuosavame būste, kuriam įsigyti yra paėmusios būsto paskolą, taip pat gyvena vidutiniškai erdviau negu tos, kurios gyvename nuosavame būste ir būsto paskolos neturi. Didžiausias skirtumas tarp būsto paskolas turinčių ir jų neturinčių būsto savininkų vidutinio gyvenamo būsto ploto nustatytas Latvijoje – 21 kv. metras. Estijoje skirtumas siekia 15 kv. metrų, Lietuvoje – 6,5 kv. metro. „Palyginti mažesnės pajamos ir atsargesnis požiūris į skolinimąsi lemia, kad mūsų šalies gyventojai mažiau linkę skolintomis lėšomis didinti savo gyvenamąją erdvę“, – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė.