Savivaldybėje naujas veidas – gamtosaugininkas Pranas Sirtautas

- R. Rimkui išėjus iš šių pareigų keletą mėnesių Savivaldybėje gamtosaugininko etatas buvo neužimtas, kas tą darbą atliko per tą laiką?

R. Rimkus: Aš niekur neišėjau, pradėjau vadovauti Savivaldybėje naujai sukurtam Viešųjų paslaugų skyriui. Trūkstant specialisto-gamtosaugininko, tą darbą atlikau aš. Šis darbas vyko kaip ir anksčiau. Buvo ir specialioji programa vykdoma, ko nebuvo įmanoma padaryti arba ko nesuspėjome, tai yra daroma dabar.

- Koks yra gamtosaugininko darbas, ką jis veikia Savivaldybėje?

R. Rimkus: Sudėtingas, įdomus, atsakingas.

- Kokie konkretūs darbai?

R. Rimkus: Dideli.

- Kokio didumo?

R. Rimkus: Sakau, dideli darbai yra atliekami – jie turbūt ne visada visuomenės matomi, nes vyriausiojo specialisto-gamtosaugininko darbas yra toks labiau biurokratinis. Tai yra vykdymas teisės aktų bei kontroliuojančių institucijų darbų, kuriuos reikėtų atlikti, kas yra blogai. Aplinkos apsaugos agentūra, sakykime, parašo, kad čia kažkur yra taršos šaltinis, mes turime spręsti, sukti galvą, kaip tą taršos šaltinį pašalinti. Jie, agentūra, yra baudėjai, mes – vykdytojai. Ypač didelė darbo sritis yra atliekų tvarkymas. Šiais metais aprūpinome gyventojus atliekų rūšiavimo konteineriais, reikėjo sudaryti šios viešosios paslaugos gavėjų sąrašus. Atliekų tvarkymas yra tokiame pačiame lygyje kaip ir šilumos ar vandens tiekimo viešosios paslaugos, teikiamos gyventojams. Įdiegėme mieste naujovę - vienoje aikštelėje, šalia buvusių atliekų konteinerių, į žemę įleidome rūšiavimo konteinerius, jau yra viena tokia parodomoji aikštelė. Darbų turime tiek, kurių dabar neišvardysime...

- Pranai, kodėl pakeitėte darbovietę?

P. Sirtautas: Aš manau, kad Savivaldybėje savo žinojimą ir mokėjimą galiu labiau pritaikyti, negu aplinkos apsaugos agentūroje. Šilutės agentūroje dirbau nuo 1996 ar 1997 metų.

- Sakoma, kad kiekviena nauja šluota gerai šluoja. Tad gal jau turite numatę artimiausiu metu padaryti pagal savo kompetenciją kokius nors gerus darbus?

P. Sirtautas: Mano darbai yra išvardinti mano pareigybės aprašyme, ką aš turiu daryti. Man nėra suteikta teisė užsiimti kūryba...

R. Rimkus: Kodėl? Kiekvieną darbą galima atlikti kūrybiškiau, daugiau arba kokybiškiau. Mes atliekame nemažai darbų, kurių net nėra pareigybės aprašyme. Štai paprastas pavyzdys – nėra tame gamtosaugininko pareigybės aprašyme nurodyta, kad reikia rengti paraiškas finansavimui gauti. Atrodo, kad mes turime tas lėšas ir jas naudojame. Jeigu matome, kad yra galimybė gauti lėšų papildomai, tai ir stengiamės. Pavyzdžiui, kiti rajonai pasirūpino po 500 rūšiavimo konteinerių, mes įsigijome 5 tūkstančius. Ką tai sako? Tai reiškia, jeigu nenorėsi to daryti, tai ir nedarysi... Nėra mums laisvumo, nes esame įdėti į rėmus, kuriuose negalime kažką susigalvoti. Bet, laikantis įstatymų, galima padaryti ir kitaip. Galime interpretuoti ir sukurti ką nors tai, kas rajonui būtų geriau. Pavyzdžiui, įvairių strategijų. Kokią nors biologinės įvairovės strategiją, arba atlikti papildomai kokius nors biologinės įvairovės tyrimus. Yra tokių dalykų, kurie nėra įstatymų apibrėžti, bet kurie yra reikalingi. Kiekvienas rajonas yra specifinis, kiekviename rajone galima padaryti daug skirtingų dalykų. Ankstesniais laikais, kai dar nebuvo strateginio rajono plano, aš buvau parengęs Sąvartynų tvarkymo programą, kuri jau įgyvendinta ir pasibaigusi, taip pat Tvenkinių tvarkymo programą. Dabar sąvartynai rajone yra rekultivuoti, ir tai nebeaktualu, prieš keliolika metų vieni tvenkiniai perėjo į privačias rankas, kiti buvo išnuomoti – ta programa irgi jau įvykdyta.

- Gal pasakytumėte pokalbiui baigiantis „Šilokarčemos“ skaitytojams ir kokią nors gerą naujieną?

R. Rimkus: Naujienas jūs, žurnalistai, geriausiai žinote. Viskas yra gerai, reikia atlikti tai, kas numatyta. Bendradarbiaujame ir su kitomis institucijoms, štai aplinkos apsaugos agentūra atiduoda mums savo specialistus. P. Sirtautas yra nebe naujas žmogus - tiek metų išdirbęs aplinkos apsaugos srityje jis jau viską žino...