Šuo – geriausias žmogaus draugas, arba - nekenčia kaip šuns

36 proc. gyventojų laiko šunis, 30 proc. – kates. Įdomu tai, kad naminius gyvūnus laiko tiek šeimos su vaikais – 60 proc., tiek suaugusieji, kurie gyvena be vaikų – 50 proc.

Šunis augina 39 proc. gyventojų, turinčių vaikų, ir 34 proc., kurie jų neturi. Panaši situacija ir su kačių laikytojais. Jas augina atitinkamai 33 proc. ir 28 proc. respondentų. Tačiau situacija kitokia, lyginant kitų rūšių gyvūnus. Galima teigti, kad triušius, jūrų kiaulytes, žiurkėnus, papūgas ir žuvytes žmonės dažniausiai augina dėl vaikų. Tokius naminius gyvūnus laiko 10 proc. vaikų turinčių šeimų ir tik 3 proc. neturinčių vaikų.

Aiškus skirtumas išryškėja tarp miesto ir kaimo gyventojų. Kaimo vietovėse gyvenantieji daug dažniau laiko šunis - 61 proc., o miestuose šunis laiko tik penktadalis gyventojų.

Mažiausiai šunų ir kačių gerbėjų yra tarp vyriausių, 60-74 metų amžiaus, gyventojų. Iš jų tokius gyvūnus laiko tik trečdalis. Daugiausia šunų turi jauniausi, 15-19 metų amžiaus, žmonės, - 50 proc. gyventojų.

Šilutėje šunys kol kas nesuskaičiuojami

„Šilokarčema“ pasidomėjo, o kokia gi gausybė šunų gyvena Šilutėje, jei, pagal tyrimo duomenis, Lietuvoje šunis laiko 39 proc. gyventojų.

Šilutės rajono savivaldybės administracijos Viešųjų paslaugų skyriaus vyriausiasis specialistas-sanitarijos inspektorius Jonas Čeponis sakė, kad tikslios statistikos nėra, kadangi šunų registravimas iki šiol buvo neprivalomas. Truputį vėliau J. Čeponis pranešė, kad Šilutės mieste šių metų pradžiioje buvo registruoti 83 šunys.

Pagal LR Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnio 12 dalį, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba organizuoja šunų, kačių ir šeškų, taip pat pagal poreikį kitų gyvūnų augintinių registravimą ir ženklinimą.

Tame pačiame įstatyme teigiama, kad gyvūnų registravimas ir ženklinimas įsigalioja nuo 2016 metų sausio 1 dienos.

7 straipsnyje nurodyta, kad atskirų rūšių gyvūnai privalo būti registruojami ir ženklinami pagal gyvūnų registravimą ir ženklinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Katės, šunys ir šeškai privalo būti ženklinami mikroschemomis ir registruojami Gyvūnų augintinių registre. Kiti gyvūnai augintiniai gali būti ženklinami mikroschemomis ir registruojami Gyvūnų augintinių registre.

Va, tada, baigus privalomąjį registravimą, ir paaiškės, kiek Šilutėje iš tikrųjų yra keturkojų draugų.

Gyvūnų augintinių registro valdytoja – Žemės ūkio ministerija, tvarkytojos – valstybės įmonė Žemės ūkio informavimo ir kaimo verslo centras bei Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

Šunys ir jų šeimininkai yra kultūringi

Šilutės rajono savivaldybės taryba 2008 metų lapkričio 20 dienos sprendimu yra nustačiusi vietas, skirtas šunų vedžiojimo aikštelėms įrengti. Šilutės mieste tokios aikštelės buvo įrengtos: prie Žalgirio ir Stadiono gatvių sankryžos; prie „Poilsio“ sodų bendrijos; prie Birutės gatvės; Knygnešių kvartale; prie Cintjoniškių gatvės šalia Ramučių pervažos; prie Dariaus ir Girėno bei H. Šojaus gatvių sankryžos.

Šilutės seniūnas paskirtas atsakingu už aikštelių įrengimą ir jų priežiūrą.

Pasak J. Čeponio, kartu su policijos pareigūnais ir seniūnijos darbuotojais nuolat organizuojami reidai – tikrinama, kur vedžiojami šunys, ar žmonės turi maišelius šunų ekskrementams ir ar surenka juos.

Bausti dėl to, kad keturkojų savininkai neturėjo maišelių šunų ekskrementams surinkti, dar neteko, tik du piliečiai buvo įspėti žodžiu.

O skundų dėl keturkojų ir jų šeimininkų elgesio beveik negaunama. Dėl mieste pririštų prie būdos šunų lojimo iš miestiečių nusiskundimų nebuvo. Savivaldybėje gautas tik vienintelis nusiskundimas, kad aptvertoje namų valdoje lojo palaidas šuo.

Šunų ir kačių maistas lenda.lt