Patys kelininkai kalti, kad buvo sugadintas kelias

Kodėl taip atsitiko? Tuo ne kartą domėjosi LR Seimo Pirmininko pavaduotojas Kęstas Komskis. Jis „Šilokarčemos“ žurnalistui sakė, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos konkurso kelio tiesimo darbams atlikti laimėtoją patvirtino svarbiausiu dalyku vertindama ekonominį naudingumą.

„Jeigu paprastai statybininkai suteikia penkerių metų garantiją, tai bendrovė „Latvijas tilts“ laimėjo pasiūliusi septynerių metų garantiją, - pasakojo K. Komskis. – O pats įdomiausias dalykas yra tai, kad dar nepradėjus eksploatuoti to aplinkkelio, viena kelio sankasa smuko – susileido į žemę apie 10-15 centimetrų. Taisydami tą bėdą kelio tiesėjai užasfaltavo papildomą asfalto sluoksnį. Aš tai netikiu, jog tai yra broko ištaisymas. Reikia pripažinti, kad projektuotojai padarė akivaizdžias klaidas neištyrinėję grunto. Ir šiandien šis klausimas yra išspręstas maždaug taip – kad tik dabar atrodytų gerai. Turbūt irgi įdomus dalykas, kad šitą aplinkkelį ir tiltą per Nemuną pradėsime naudoti po kokių penkerių-septynerių metų. Tai yra tuo laiku, kai baigsis šio aplinkkelio garantija. Tuos septynerius metus aplinkkelis nebus eksploatuojamas, o kai pradėsime juo važinėti, pradėsime jį remontuoti. O kaltų, kaip visada, neliks“.

„Šilokarčemoje“ rašėme, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių rinktinės vadas pulkininkas Rimantas Timinskis yra sakęs, jog eismas aplinkkeliu ir naujuoju tiltu prasidės tikriausiai 2017 metais. K. Komskis teigė, kad iki šitų metų geriausiu atveju bus padarytas muitinės praplėtimas Lietuvos pusėje, o tilto eksploatavimas galės prasidėti žymiai vėliau – rusai yra oficialai pareiškę, jog tilto statybą baigs po penkerių metų, maždaug 2020-aisiais. Rusijos pusėje aplinkkelio tiesimo darbai šiuo metu yra sustoję.

K. Komskis sakė: „Dabar grimstantis Panemunės aplinkkelis buvo remontuotas „Latvijas tilts“ lėšomis. O kai bus pradėtas eksploatuoti, niekas nėra garantuotas, kad jis ir toliau negrims į apačią. Aš manau, kad jis toliau grims, nes projektuotojai nebuvo ištyrę grunto, ir kelio sankasa buvo supilta ant storo durpių sluoksnio. Pirmą, praėjusią žiemą, kai nebuvo šalčių ir didesnio potvynio, aplinkkelis jau smuko, o kai bus šalčiai ir potvyniai, tai tas kelias iškart parodys savo defektus“.

Ir tai dar ne visos bėdos. Sunkiasvoriai automobiliai, veždami žvyrą iš Gaidelių karjero, sugadino beveik 40 kilometrų krašto kelio atkarpą nuo Gaidelių kaimo iki Mikytų. Kelyje liko įspaustos provėžos. Valstybės įmonei „Klaipėdos regiono keliai“ priklausančiame ruože (nuo Stoniškių Šilutės link) tarp provėžų likęs asfaltbetonio iškilimas jau nuskustas, darbai atlikti nekokybiškai, nes Lietuvos automobilių kelių direkcijai pritrūko pinigų darbams užbaigti. „Tauragės regiono kelių“ teritorijoje kelio taisymo darbai dar nepradėti. Šios įmonės direktoriaus pavaduotojas kelių priežiūrai Arvydas Andriejauskas „Šilokarčemai‘ sakė, kad buvo sutvarkyta tik kelio atkarpa Stoniškių gyvenvietėje, didesniems darbams nebuvo lėšų. „Pastaruoju metu Lietuvos automobilių kelių direkcijoje renkami duomenys apie provėžuotus kelius, bus skaičiuojama, kiek šiems darbams kitais metais reikės pinigų. O paklaustas, kiek gali kainuoti provėžuoto kelio nuo Mikytų iki Stoniškių remontas, A. Andriejauskas sakė: „Oi, daug. Įstatymai leidžia krašto keliais vežti krovinius iki 40 tonų. O jeigu kažkas pažeidė tokius ribojimus, tam yra atitinkamos institucijos, kurios privalėjo gaudyti tokius pažeidėjus“.

Bet K. Komskis aiškino kitaip: „Lietuvos automobilių kelių direkcija, skelbdama konkursą, nenumatė vieno labai svarbaus dalyko – tai, kad reikėjo apriboti krovinių, vežamų šiuo keliu, tonažą. Turbūt reikėjo į konkurso sąlygas įrašyti leidimą gabenti tik iki 30 tonų sveriančius krovinius. Nes mūsų keliai yra paskaičiuoti tik tokiam svoriui. Keturašės mašinos vežė net po 50 tonų žvyro, ir jos sugadino visą kelią.

Pasak K. Komskio, kelias Mikytai-Šilutė yra įrašytas perspektyviniuose planuose perdaryti jį kapitališkai. Darbai turi būti atlikti iki 2020 metų.