90-uosius jubiliejus atšventė trys senjorai

Gudrumu ištrūko iš karo

Šilutiškį Aloyzą Tubutį atskubėjo sveikinti Šilutės rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis, Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus. Svečius jubiliatas sutiko su itin gera nuotaika. Jis mielai pasidalino savo mintimis apie jau prabėgusius 90 metų. Vyras gimė Šilalės rajone, Jomantų kaime. Šeimoje augo 5 broliai. A. Tubutis dar paauglystėje išmoko siuvėjo amato, o  įgūdžius tobulino Vilniuje, siuvimo-kirpimo kursuose. Siuvo kailius, odas. Dabar retai bepaima adatą į rankas. Siuva, kai to prireikia artimiesiems.

Antrojo pasaulinio karo metais Aloyzą nuo fronto ir išgelbėjo išmoktasis amatas. Jis buvo paimtas į rusų kariuomenę, kur su kitais meistrais siuvo karininkams milines. A. Tubutis gudrumu ištrūko iš karo. Jis paprašė trumpų atostogų, kad įstotų į lietuviškąją 16-ąją diviziją. Vadai tuomet vyru patikėjo, o šis dingo. Atsirado tik karui pasibaigus.

Su savo žmona Emilija susituokė 1953-iaisiais. Žemaitis su aukštaite drauge išgyveno 58 metus. Siuvėjas ir buhalterė susilaukė trijų vaikų. Dukra Loreta gyvena Vilniuje, Daiva – Klaipėdoje, sūnus Aloyzas – Šiauliuose. Džiaugiasi Aloyzas ir 6 savo anūkais. Didžiuojasi, kad anūkė Indrė – poliglotė. Sakė, kad ji dirba Indijoje, moka japonų, kinų, indų kalbas.

Šeimininkauja pats

A. Tubutis dar iki šiol vairuoja, alkoholio nevartoja, 30 metų nerūko. Yra labai savarankiškas – ir namus susitvarko, ir valgį gamina, ir sodą prižiūri pats. Vaišina jis svečius ir artimuosius savo užaugintomis uogomis, išvirtomis uogienėmis, pagamintais valgiais. Sakė, kad visų šeimininkavimo paslapčių išmoko tuomet, kai daugelį metų sunkiai sirgo jo žmona.

Šilutiškis ir nuo įvairių ligų gydosi pats. „Kai sustreikuoja virškinimas, paimu burnikę užpilo su paleistuve. Augalą užsiauginu pats ant palangės, jį sudedu į puslitrį degtinės ir trisdešimt dienų laikau. Paskui jis būna geras vaistas“, - savo gydymosi metodais dalinosi senolis.

A. Tubutis - aukštas, lieknas, komunikabilus ir inteligentiškas žmogus. Niekas negalėtų pasakyti, kad jis jau atšventė 90-ąjį gimtadienį. Todėl ne viena moteriškė siūlosi ateiti ir padėti sode piktžoles išravėti. Tačiau jis puikiai supranta, kodėl jos tą nori daryti. „Nereikia man žolių ravėti, pats jas išraviu. Žinau tas jų užmačias“, - su šypsena veide pasakojo senolis.

Senjoras ir puikus šaškių, ir šachmatų žaidėjas. Pirmasis jo mokytojas – velionis brolis Zigmas. Todėl jau 75-eri metai jis kilnoja medines figūrėles ir nepavargsta. Iš pradžių žaidimo gudrybių mokėsi iš brolio, o vėliau jį nesunkiai ir pats aplošdavo. Aloyzas yra buvęs Šilutės rajono šaškių pirmenybių čempionas, ne kartą ir įvairių turnyrų finalininkas, prizininkas. Dar ir dabar vis skuba į Šilutės šachmatų-šaškių klubą, kur jo laukia draugai ir varžovai.  Sakė, kad anūkai šaškių ir šachmatų žaidimams nelabai randa laiko, nes visi jau turi savo darbus, užsiėmimus.

Myli visus ir jaučiasi mylima

Pasveikinta ir Juknaičių seniūnijos, Adomaičių kaimo gyventoja Juzefa Kazlauskienė. Čia linkėjimų ir gėlių puokštes įteikti atskubėjo ne tik Socialinės paramos skyriaus vedėjas A. Šimelionis, bet ir Juknaičių seniūnas Alfredas Gaubys bei socialinio darbo organizatorė Vita Gečienė. Svečius sutiko pati jubiliatė J. Kazlauskienė su marčia Audrone. Senjorė gimusi Pasvalio rajone, Lėliškių kaime. Augo 4 broliai ir 5 seserys. Juzefa buvo vyriausia šeimoje. Tėvai ūkininkavo, turėjo 19 hektarų žemės. J.Kazlauskienė įgijo veterinarijos specialybę. Senolė sakė, kad tuomet čia mokėsi beveik vien vyrai. Tačiau veterinarijos specialistas netapo jos širdies draugu. Išsirinko ji bendraamžį kalvį Jurgį, kurį sutiko Skuodo rajone, kuomet pagal paskyrimą ten nuvyko dirbti.  22 metų  moteris atšoko vestuves. Vėliau apsigyveno Kugelių kaime, Juknaičių seniūnijoje. Čia įsikūrė name, kuriame iki tol niekas negyveno. Susilaukė 9 vaikų. Vaikams darbus suskirstydavo pati, nes jų netrūko. Reikėjo ir namus sutvarkyti, naminius paukščius palesinti, gyvulius pašerti. J. Kazlauskienė sakė, jog jie visada visko turėjo ir maisto namuose netrūko, mat viską augino patys, daug dirbo.

Mėgsta senjorė ir televizorių pažiūrėti. Dabar labiausiai pergyvena dėl įvykių Prancūzijoje. O ar priimtų pas save pabėgėlius gyventi? „Oi, kad tik atvažiuotų. Jei tik vaikai juos priimtų, aš tikrai neprieštaraučiau“, - atviravo pašnekovė. Jos namuose daugybė gėlių. Senolė sakė, kad per gimtadienį jas atvežė vaikai, anūkai. Jaučiasi moteris mylima. Pasak Juzefos, ją myli visi, nes ir ji visus myli. Dabar gyvena su sūnaus Remigijaus šeima.

Vėliau lankėmės Žemaičių Naumiestyje esančiuose senelių namuose „Senjorų Eldoradas“. Čia 90-ąjį jubiliejų šventė kretingiškė Liudvika Kačėnienė. Jos gimtadienio šventėje dalyvavo net Degučių folkloro kolektyvas „Pilutė“, kurio vadovė - Adma Baltutienė. Senolei linkėta ilgiausių metų. Ji net vieną šokį sušoko. Vėliau svečiai ir jubiliatė sėdo prie skanumynais nukrauto vaišių stalo.