Tėvai neprivalo aukoti pinigus gimnazijai

Mokinių krepšelio gaunamo lėšų nepakanka

Gimnazisto mama teigė, kad ji skaičiuoja kiekvieną centą, mat be sūnaus į mokyklą turi išleisti dar keletą savo atžalų. „Šiemet kaip ir kasmet vyresnėlis parnešė lapuką, kuriame nurodyta sąskaita ir suma, kurią reikia pervesti kaip paramą. Nesuprantu, kodėl auklėtojai vaikams sako, kad tėvai privalo mokyklai paaukoti pinigų, nes 14,50 Eur nėra didelė suma. Gal kažkam ji nedidelė, o man tai nemaži pinigai“, - dėstė moteris.

Šilutės Vydūno gimnazijos direktorė M. Stirbienė sakė, kad jos vadovaujama įstaiga turi paramos gavėjo statusą nuo 2004 metų. Tada ir buvo įkurta Ugdymo programos rėmimo programa. Tai padaryta tuomet buvusios administracijos ir buvusių mokinių tėvų iniciatyva. Mokinių krepšelio gaunamo lėšų nepakanka, mat, pavyzdžiui, už knygoms skirtas lėšas vienam mokiniui būtų galima nupirkti pusę knygos. „Kuriant rėmimo fondą buvo kalbama apie tai, kad gimnazija turi eiti į priekį spartesniu žingsniu nei kitos mokyklos. Kaip tik buvo informacinių technologijų atėjimo, pažangios technikos įsigijimo pikas. Buvo suplanuota, kad tėvai, kurie savanoriškai nori, gali prisidėti prie šio fondo. Buvo vykdoma ir apklausa, koks mokestis gali būti. Tada buvo nuspręsta, kad bus 5 litai mėnesiui. Ta suma buvo 50 litų per metus. Šita nuostata galioja nuo tų laikų su nedidelėmis korekcijomis“, - pasakojo M. Stirbienė. Ji teigė, kad su tėvais drauge buvo aptarta, kur mokykla galės naudoti šias lėšas.

Buvo tikslas aprūpinti visą mokyklą informacinėmis technologijomis

Surinktos lėšos gali būti naudojamos testų, kuriuos sudaro pedagogai, atspausdinimui. Kas mėnesį tam reikia apie 300 eurų. Testai yra rašomi pagal iš anksto suplanuotus grafikus. Mokinių krepšelio lėšų tam skirta net nėra. Yra šiek tiek skiriama tik kanceliarinėms išlaidoms. Dėl to mokiniams nereikia kontrolinių sąsiuvinių ir pan. Pasak vadovės, mokykloje buvo iškeltas tikslas aprūpinti visą mokyklą informacinėmis technologijomis. Šiai dienai rėmimo fondo pagalba kiekvienoje klasėje yra multimedijos, kad pamokos būtų vedamos patraukliau. Dabar gimnazistams nebėra naujiena, kaip padaryti tinkamą pristatymą ir panašiai, naudojant informacines technologijas. Vaikai ir mokytojai jau nori dirbti su interaktyviomis lentomis. Dalį gimnazija jų gavo pagal mokyklų aprūpinimo programą iš Švietimo ir mokslo ministerijos.

„Dvi ar trys lentos – tai lašas jūroje. Mokinių krepšelio lėšos nenumato, kad būtų galima pirkti ilgalaikį turtą. Tai yra tą turtą, kuris kainuoja brangiau nei 140 eurų. Visos šios priemonės kainuoja žymiai brangiau. Dabar mūsų užmojis – nupirkti minėtas priemones. Taupydami rėmimo fondą praėjusiais metais mes nupirkome 3 interaktyvias lentas. Joms per metus neįmanoma sutaupyti, nes kainuoja nuo 2 000 eurų iki 4 300 eurų“, - tęsė pokalbį M. Stirbienė.

Lėšos naudojamos ir mokinių profesiniam informavimui. Mokinių grupės gali už fondo lėšas vykti į įvairias muges. Dvyliktokai už šias lėšas vyksta į abiturientų susitikimus ir pan.

Mokinio krepšelis leidžia pirkti ir literatūrą. Kasmet mokyklos poreikis yra atnaujinti vadovėlių už 30 000 eurų, o skiriama tam tik 10 000 eurų. „Poreikiai tokie, o nupirkti būtiniausius vadovėlius, neužtenka lėšų. Vaikai dar turi skaityti. Todėl iš fondo lėšų nuperkama pažangiausia literatūra, kad vaikai būtų sudominti, o ne atpratinti skaityti. Girdime kalbas apie tai, kad mokinių raštingumas prastėja, kad jie neskaito. Lietuvių kalbos egzaminai ir mūsų gimnazijoje – opi problema, nes vaikas nėra apsiskaitęs. Dėl to ir nukenčia jo brandos egzaminų rezultatai“, - kalbėjo direktorė.

Nėra privaloma skirti lėšų fondui

Iš rėmimo fondo lėšų yra kuriama kompiuterizuota biblioteka. Tam įdiegta MOBI sistema, kad būtų galima dirbti šiuolaikiškai, greičiau atsiskaityti su biblioteka, nebūtų joje eilių. Pasak M. Stirbienis, visus mokyklos poreikius, kiek tik galima, stengiamasi pirmiausia tenkinti iš mokinio krepšelio lėšų. Direktorė neslėpė – visa bendruomenė nori, kad mokykla būtų patraukli, kad būtų pažangesnė už eilinę mokyklą ir kad tai duotų naudos mokiniams. Kasmet Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra vykdo mokinių ir tėvų apklausą. Vadovę maloniai nuteikia tai, kad daugelis vertintojų teigė, jog jų gimnazija žinoma kaip pažangiausia, kad mokiniai patenkinti, jog mokosi gimnazijoje, kad pamokas įdomios.

Apie Ugdymo tobulinimo programą tėvai informuojami birželio mėnesį, kuomet vyksta priėmimas naujų mokinių į Vydūno gimnaziją, tėvams vedamas informacinis susirinkimas. Kiekvienų metų sausio arba gruodžio mėnesį  bendruomenei pateikiama ataskaita, kur buvo panaudotos Ugdymo tobulinimo programai skirtos lėšos. Ataskaitas galima rasti ir mokyklos tinklalapyje www.vydunas.lt. Pinigai nenaudojami jokioms vaišėms. Jei reikia fondą naudoti ne pagal numatytas nuostatas, šį leidimą vadovei duoda Gimnazijos taryba, kuri sudaryta iš mokinių, jų tėvų ir pedagogų.

Lėšas naudoja ir tradiciniams mokyklos renginiams – krikštynoms, kalėdiniam vakarui, šimtadieniui, paskutiniam skambučiui. Tam, kad vaikams nereikėtų rinkti papildomų lėšų, iš fondo skiriama renginiui iki 30 eurų.

„Visi tėvai pasirašo geranoriškai Ugdymo tobulinimo programos sutartis. Jei negali, jie tiesiog apie tai informuoja. Tai žinau tik aš. Apie tai nesužino daugiau niekas. Nuo pernai tik keletas tėvų atsisakė paremti mokyklą, prašė anuliuoti sutartį“, - kalbėjo vadovė.

Šilutės rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Birutė Tekorienė teigė, kad tokie Ugdymo tobulinimo programos rėmimo fondai švietimo įstaigose gali būti, o jiems aukoti pinigus tėvai neprivalo. Tą gali daryti tik savo noru.

Šiuo metu ugdymo įstaigoje mokosi 461 moksleivis, dirba 46 mokytojai.