Į penktąjį Mažosios Lietuvos žąsų turgų žąsys atskrido net iš Suvalkijos

Žąsų turgaus šeimininkės, senoviškais šventiniais Mažosios Lietuvos rūbais pasidabinusios Pagėgių kultūros centro direktorė Svetlana Jašinskienė ir pavaduotoja Danutė Bardauskienė pristatė paukštininkystės istoriją Lietuvoje: „Paukštininkystė turi gilias tradicijas. Istoriniai dokumentai liudija, kad Lietuvos karaliaus nuostatuose dvarų valdytojas ima duoklę vištomis ir kiaušiniais. 1557 metais Lietuvos karaliaus Žygimanto Augusto nurodymu, valstiečiai be lažo ir kitų žemės produktų nuo kiekvieno valako visokios žemės privalėjo duoti žąsį arba pusantro grašio, du gaidžius arba 16 pinigėlių, 20 kiaušinių arba 4 pinigėlius. Seniau Lietuvoje paukščiai ir jų produktai buvo ne tik vietos gyventojų suvartojami, bet ir dideliais kiekiais eksportuojami. Raginame jaunas šeimas, smulkiuosius ūkininkus auginti žąsis, kitus paukščius ir tęsti mūsų senąsias paukštininkystės tradicijas“.

Užsilipęs ant šieno kupetos kalbėjo ir Pagėgių seniūnas Dainius Maciukevičius: „Aš, Pagėgių miesto burmistras Dainius Maciukevičius, garsinu: istorijos faktai liudija, jog pagal naujausių tyrinėjimų duomenis yra laikoma, kad rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą Pagėgių miestas pavadintas 1307 metų gegužės 17 dieną viename skalvių akte. Garsas apie Pagėgių kraštą po pasaulį sklinda jau 708-erius metus. Tęsiame Smetonos laikų tradicijas mūsų krašte - Lietuvos Vyriausybė 1933 metų spalio 30 dieną priėmė sprendimą, kad užaugintų žąsų perteklių turi išpirkti valdininkai. Šiandieniniai valdininkai tęsia Smetonos laikų tradicijas ir perka lietuviškas žąsis penktajame Mažosios Lietuvos žąsų turguje, Aš, būdamas antros kategorijos valdininkas, nupirkau riebią žąsį ir pridaviau pardavėjui valdininko kortelę. Linkiu geros prekybos parduodantiems ir perkantiems“.

Turgaus dieną buvo išdalinta apie 60 valdininkų kortelių, tai reiškia, kad tiek žąsų iš ūkininkų dar šiemet privalės nupirkti įvairių kategorijų valdininkai. Pirmieji neva po riebią žąsį nupirko LR Seimo Pirmininko pavaduotojas Kęstas Komskis, Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, vicemeras Sigitas Stonys ir mero patarėjas Bronislovas Budvytis. Bet vietoj žąsies jie gavo tik po troškintą mažos žąselės kulšelę.

Aleksandro Stulginskio sveikatos universiteto Kaimo regioninės plėtros centro vadovas Rimantas Čiūtas išsivežė 17 valdininkų kortelių. Vakar Pagėgius pasiekė žinia, kad visos kortelės jau išdalintos universiteto valdininkams, o gruodžio 22 dieną jie tas žąsis nusipirks ir išsiveš į Kauną.

Turgaus šeimininkės kvietė žmones užeiti į čia pat veikusią Joškės karčiamą pasivaišinti šlakeliu krupniko. Kol karčiamos svečiai vaišinosi, smagias melodijas grojo Natkiškių kaimo kapela „Vaivorykštė“, be to, skambėjo ir smetoniškos Danieliaus Dolskio dainos.

O mes tuo metu kalbinome žmones, atvežusius į turgų žąsų ir kitokių paukščių. Štai Petras ir Elvyra Venckai iš Katyčių seniūnijos atvežė du didžiulius kalakutus. Petras kalbėjo: „Kadangi kalakutai yra ir maistas, ir vaistas, tai kam pirkti dešras – kai kalakutą nusiperki, gali jį visus metus valgyti. Kalakutas gali sverti iki 25 ar net 30 kilogramų. Nupešti mano kalakutai kainuoja po 120 eurų. Galima pirkti ir pusę kalakuto, tada kainuos perpus pigiau. Dabar mano žmona derasi su pirkėjais, bandysime parduoti“.

Usėnų kaime ūkininkaujanti Lina Lukošienė atvežė visokių naminių paukščių – broilerių, žąsų, ančių, kalakutų ir naminių kiaušinių. „Už kalakutą su nuolaida prašau 70 eurų, žąsį – 7 eurus, antį – 6 eurus... Turiu ir naminių lašinukų, jie po keturis eurus, labai pigiai... Patys auginame bulves, daržoves ir grūdus, kuriuos, be jokių GMO, šeriame paukščiams“, - pasakojo L. Lukošienė.

Pranas Jankauskas, į žąsų turgų atvykęs nemažą kelio galą iš Šakių rajono Sintautų seniūnijos Menkenių kaimo, suvalkietiška tarme kalbėjo: „Atvežiau žąsėlių – tai Kubanės žąsiną su gumbu ant kaktos, porą italų mėsinių veislės. Turėjau poriukę jaunų sidabrinių fazanų, juos jau išprekiavau. Dabar dar liko poriukė mažiukių vištukių – balandinukių, tai reta veislė – baltos spalvos. Dar turiu nupeštų žąsų ir ančių, kelias anteles jau nupirko. Už tą fazanų poriukę prašiau nebrangiai – tik 30 eurų. Už gyvą Kubanės žąsiną su gumbu ant kaktos prašau 25, už nupeštus, pagal svorį – 30-35 eurus“.

O štai šalia žydelio Joškės karčiamos Danguolė Kemerienė iš Stoniškių kaimo visus vaišino karšta švarczupe. D. Kemerienė papasakojo, kad ši sriuba verdama iš paukštienos kepenėlių, širdelių, skrandukų, įpilama paukščių kraujo, įberiama kruopų, įdedama prieskonių ir... daug meilės. Tokią švarczupę jau virė D. Kemerienės močiutė, paskui mamytė. „O pats švarczupės receptas parėjęs iš Suvalkijos, nes ji yra pagrindinė jų sriuba, ten vadinama juka“, - sakė D. Kemerienė, tądien turguje išvirusi 40 litrų švarczupės.

Ūkininkė, paukštininkė, darbšti moteris Lina Grublienė laimėjo sunkiausios žąsies konkursą. Na, o Pagėgių kredito unijos bankelio įsteigtą pagrindinį loterijos prizą – žąsį – laimėjo pagėgiškis Vytautas Bulsė. Atsiimti laimėjimą jis atėjo kartu su gyvenimo drauge Stanislava Urboniene iš Kretingos rajono.