Kultūros „paklodę“ kiekvienas traukė į save

Rajone yra daug puikių kultūros specialistų

Visus susirinkusiuosius pirmiausia pasveikino Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis ir pakvieti dalyvauti diskusijoje, išsakyti savo mintis apie tai, kad ateityje galėtų būti seniūnijose 0,5  etato dirbantis kultūros darbuotojas. „Kultūros klausimus išmano daug kas. Ir dėl to daug kas diskutuoja, ir viskas yra suprantama bei aišku. Aš asmeniškai turiu pasidžiaugti, kad Šilutės rajone turime tikrai labai puikius kultūros specialistus, kurie dirba kultūros įstaigose ir kurių veiklą civilizuotai reglamentuoja Kultūros centrų įstatymas. Ne kartą girdėjome apie puikius pasiekimus“, - kalbėjo Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė. Ji teigė, kad tarybos, kurios suformuotos kultūros centruose, vykdo veiklos priežiūrą ir tai matosi. „Išsakyta ir šnekėta daug kartų. Buvo visokių pamąstymų. Politikai formuoja politiką, o mes ją įgyvendiname. Tose seniūnijose, kuriose nėra kultūros centrų, galėtų atsirasti bendruomenių organizatoriai, kurie iš esmės tikrai turėtų ką veikti – kultūra, sportas ir bendruomeninės iniciatyvos. Man atrodo, visoje Lietuvoje labai gražiai skleidžiasi bendruomenių idėjos. Rajono savivaldybės taryba buvo skyrusi po 0,5 etato, kad kuruotų veiklą priskirtose seniūnijose. Galvoju, kad tas pusė etato galėtų būti priskirtas seniūnui ir su juo tas žmogus dirbtų, bendrautų, spręstų klausimus, susijusius su bendruomenių renginiais“, - tęsė vedėja. Ji teigė, kad kultūrinio, bendruomeninio veiksmo rajone yra daug. Tą galime pastebėti ir žiniasklaidoje, kurioje matosi, jog kultūros įstaigos nebėra vienintelės, kurios organizuoja, inicijuoja, daro.

Pasak V. Laurnaičio, jei kultūros įstaigoje yra du ar trys darbuotojai, tai toje vietovėje tikrai galima išvystyti kultūrą. „Jei seniūnijoje nėra nė vieno tokio darbuotojo, tuomet kas tada? Bendruomenės savo darbą jau padarė. Jau įsteigti bendruomenių namai.  Jie suremontuoti. Dabar joms galvos skausmas  dėl šildymo. Kultūros specialistai turi galimybių, priemonių, kurie galėtų padėti bendruomenėms. Jau kalbėjau, kad turėtų būti Usėnuose, Juknaičiuose, Saugose, Gardame po 0,5 etato tokie darbuotojai. Nežinau, kaip Vilkyčiuose“, - kalbėjo meras.

Prašė grąžinti 0,5 etato

Gardamo seniūnas Tomas Balčytis tikino, kad Gardame nėra nė vieno meninio kolektyvo, o kultūros žmogus galėtų rasti, kad ir kokį muzikantą, kuris padėtų suburti žmones.

Žemaičių krašto etnokultūros centro direktorius Valerijonas Krutikovas pastebėjo, kad yra kultūros centrai, kurie turėjo kuruoti po dvi seniūnijas. Kol Švėkšna neturėjo savo Amatų centro,  naumiestiškiams priklausė trys seniūnijos – Švėkšnos, Žemaičių Naumiesčio ir Gardamo. 2014 metų rugsėjo mėnesį Šilutės rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą - Švėkšnos seniūnijos  kultūros kuravimą perdavė Šilutės turizmo informacijos centrui. Todėl, kad nebereikėjo kuruoti kultūros Švėkšnos seniūnijoje, Žemaičių krašto etnokultūros centre buvo panaikintas kultūrinės veiklos vadybininko 0,5 etato. Nuo pat centrų įsisteigimo tiek Rusnė, tiek  Žemaičių Naumiestis turėjo po tris seniūnijas, kuriose teko kuruoti kultūrinę veiklą, o Bikavėnų ir Kintų kultūros centrai - tik po dvi seniūnijas, kuriose turėjo  kuruoti kultūrą. „Tegu dirba Gardame toks žmogus, bet grąžinkite ir mums tą 0,5 etato. Kad būtų tokios pat sąlygos, kokios yra kitoms kultūros įstaigoms“, - sakė V. Krutikovas.

Meras V. Laurinaitis teigė, kad etatų pristeigti nėra sudėtinga, tačiau tuomet mažėja lėšos, skirtos projektams, kolektyvams, nes daugiau pinigų nėra.

Diskusijos tiesiog virė

Sigita Kasparavičienė, Kintų bendruomenės pirmininkė, priminė, kad Šilutės rajonas siekia turėti aukštą kultūros lygį, o kai bandoma nukreipti tą kultūros lygį į bendruomenes, matome, kad jos nėra pajėgios išlaikyti aukštą kultūros lygį. „Mes dirbame visuomeniniais pagrindais ir jokio finansavimo negauname. Dažniausiai ką vykdome, vykdome arba iš savo lėšų, arba ieškome rėmėjų. Kultūros centrai vykdo tą veiklą, kurios niekada mes nesugebėsime vykdyti. Tokių aukštumų nepasieksime. Ir kai kalbame, ar atimti, ar pridėti kažkokius etatus, mums reikia žiūrėti į žmones. Džiaugiamės, kai Kintų Vydūno kultūros centras vykdo profesionalias veiklas, kai sulaukiame garbių svečių. Tai rodo, kad ta kultūra reikalinga, ir atimti kažką iš kintiškių, galima sakyti, būtų nesąžininga“, - dėstė kintiškė. Netrukus kilo diskusija ir dėl Kintų Vydūno kultūros centre įsteigtų etatų. Aiškiai matėsi, kad kiekviena bendruomenė, kiekvienas pokalbio dalyvis stengiasi tą kultūros „paklodę“ traukti į save. Visų seniūnų nuomonė tokia pat – jiems kultūrą kuruojančio darbuotojo seniūnijose reikia.

Tądien diskusija tiesiog virte virė. Buvo aišku, kad kultūros pinigams krizė tikrai dar nepasibaigė. Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis priminė, kad biudžetas bus tvirtinamas gruodį, ir pasiūlė aplankyti kultūros centrus, kurie kuruoja kultūrą seniūnijose. Ir drauge su seniūnais, bendruomenių pirmininkais kalbėtis ir išklausyti, ko jiems reikia. Jis pripažino, kad rajone tikrai yra seniūnijų, kurios yra gana nuskriaustos.