Brandos egzaminas atgyveno – Lietuvoje rengiamasi įvesti kaupiamąjį vertinimą

Permainos – negreitos

Kaupiamojo vertinimo įvedimas ir brandos egzamino reikšmės mažinimas, pasak ŠMM Strateginių programų skyriaus vedėjo Ričardo Ališausko, numatytas ir Valstybės pažangos strategijoje „Lietuva 2030“, ir Valstybinėje švietimo strategijoje, tad to link tikrai judama.

„Šiuo metu kaip tik svarstome, kokie žingsniai turi būti žengiami, kaip tai įgyvendintume. Pokyčių bus, tačiau jie bus vykdomi pamažu. Tai tikrai nebus permaina per vieną dieną ar per vienerius metus“, – komentavo R.Ališauskas.

„Šiokia tokia kaupiamojo vertinimo užuomazga jau yra. Pavyzdžiui, stojant į universitetus olimpiadų ar sportinių pasiekimų rezultatai kartais įskaitomi ir dabar, tačiau kaupiamasis vertinimas apims dar plačiau. Planuojame sukurti informacinę sistemą, kurioje būtų sukaupti duomenys apie mokinio rezultatus, pasiekimus ir gebėjimus.

Pati sistema nerūšiuos, kas svarbiau – egzaminai, olimpiados ar kas nors kita, viskas bus kaupiama bendrai. To nauda išryškės vėliau. Vieni dalykai bus svarbūs suteikiant brandos atestatą, kiti – galbūt stojant į universitetą, o treti, sakykime, darbinantis“, – apie kaupiamosios sistemos viziją ir funkcijas kalbėjo R.Ališauskas.

Kokia bus vertinimo forma – balai, procentai ar kitokia išraiška, pasak Strateginių programų skyriaus vedėjo, dar nenuspręsta. Pačios sistemos principas, anot jo, gal kiek primins elektroninį dienyną, o informacija bus prieinama tik mokiniui, tėvams, pedagogams ar vertintojams.

Būtent dabar, R.Ališausko teigimu, daug dirbama siekiant numatyti visus etapus, diskutuojama siekiant rasti geriausius sprendimus. Pirmasis planuojamas žingsnis, pasak ŠMM atstovo, yra brandos darbo, kuris atskleistų daigiau mokinio gebėjimų, įvedimas. Abiturientai jį galės rinktis jau 2017–2018 mokslo metais.

Egzaminų reikšmė sumažės

R.Ališauskas teigė, kad visiškai eliminuoti egzaminų tipo vertinimų iš sistemos šiuo metu neplanuojama. Didžiausias siekis, pasak jo, sumažinti momentines žinias patikrinančių egzaminų reikšmę, nes dabar viskas priklauso tik nuo jų. „Egzaminas gali tapti kaupiamojo vertinimo dalimi, tačiau jo reikšmė bus gerokai mažesnė“, – dėstė pašnekovas.

Svarbiausia, pasak R.Ališausko, atskleisti daugiau mokinių pasiekimų, kurie iš tiesų labai prasmingi. „Galbūt mokiniui labai gerai sekasi kurti meninius kūrinius, galbūt jis turi pasiekimų konstravimo, inžinerijos srityje, galbūt jis puikiai rašo mokslinius tekstus ar pasižymi kurioje nors kitoje veikloje, juk kūrinių vertė yra natūrali ir atitinkamai labai svarbi. O šiuo metu bendroje vertinimo sistemoje kūrinių pripažinimo beveik visiškai nėra. Manau, kad pripažįstant žmogaus vidurinį ar pagrindinį išsilavinimą, visa tai, kas sukaupta, būtina įvertinti“, – mintimis dalinosi Strateginių programų skyriaus vedėjas.

Paklaustas, ar Europoje yra analoginių kaupiamojo balo sistemų, iš kurių Lietuva galėtų imti pavyzdį, R.Ališauskas teigė, kad užuomazgų jau yra. „Tiksliai tokios kaupiamosios sistemos, kokią mes norime sukurti, nėra, juolab mums patiems visi jos bruožai dar nėra aiškūs. Bet panašių elementų egzistuoja. Pavyzdžiui, tarptautinio bakalaureato mokyklose taikoma vertinimo sistema, numatanti egzaminų, savanorystės, diplominio darbo kombinaciją, rezultatų ar pažymėjimų kaupimo sistema yra Prancūzijoje, Škotijoje ir kitur.

Galų gale Lietuvos valstybės tarnautojai taip pat „kaupia“ įvairių patirtų mokymų pažymėjimus, vos ne kiekvienam yra tekę rašyti gyvenimo aprašymą (CV), paminint svarbiausius mokymosi pasiekimus ir t.t. Panašus vertinimas taikomas aukštosiose mokyklose, visoje Europoje, įskaitant Lietuvą, diegiama studijų kreditų kaupimo ir pripažinimo sistema (ECTS – European Credit Transfer System), panašus sumanymas diegiamas ir profesiniame mokyme (ECVET – European Credit system for Vocational Education and Training) ir t.t.

Kartais mes susilaukiame tokių pasisakymų „dar niekas neatsisakė egzaminų“, tačiau, sakykime, suomiai jau kuris laikas pripažįsta, kad brandos egzaminai jiems tik simbolinis dalykas, tradicija, o ne būtinybė. Manau, prie to turėtų artėti ir Lietuva. Aišku, egzamino tipo vertinimas turi savo privalumų, tačiau, manau, kad jų reikšmė turėtų būti kur kas mažesnė“, – tikino pašnekovas, atkreipdamas dėmesį į tai, kad, sakykime, mokinio koks nors kūrinys neretai apie jaunuolio gebėjimus pasako daugiau nei egzamino rezultatai.

Daugiau objektyvumo ir mažiau streso

Planus įvesti kaupiamąjį balą labai teigiamai vertina ir patys mokiniai bei jų tėvai. Pastarieji visų pirma pabrėžė tai, kad brandos egzaminai suteikia mokiniams labai daug streso. „Kai iš vaiko bandoma nenatūraliomis sąlygomis, esant tokiam stresui ir įtampai, išpešti tai, ką jis per visus metus išmoko mokykloje, susiduriame su tuo, kad jaunimas neparodo to, ką iš tiesų moka. Taigi kaupiamasis balas to streso tikrai sumažintų“, – kalbėjo Lietuvos tėvų forumo tarybos narė Jolanta Lipkevičienė.

Pašnekovė atkreipė dėmesį į tai, kad mokyklose šiais laikais per daug dėmesio skiriama būtent akademiniams rezultatams, o bendrosios kompetencijos pamirštamos. „Juk reikia ne tik į mokinių galvas įkišti informaciją, o svarbus ir ugdymas, lavinimas, auklėjimas. Taigi, manau, atkreipti dėmesį ir įvairius įgūdžius bei gebėjimus taip pat būtina“, – teigė pašnekovė.

Tai, kad egzaminai patikrina tik vieną dalyką – atmintį, teigė ir Prienų Žiburio gimnazijos moksleivė Ugnė Revinskaitė. „Dabartiniai egzaminai vertina tik mūsų gebėjimą prisiminti įgytas teorines žinias. Kadangi egzaminas vertina tik šį aspektą, automatiškai ir mokykloje esame mokomi tik to – įsiminti. Nėra skatinama dalyvauti visuomeniniame gyvenime, nėra ugdomi gyvenimiški įgūdžiai, mažai dėmesio skiriama emociniam intelektui.

Žodžiu, mokykla labai skatina konkurenciją, mūsų tikslas yra pažymys, o ne žinios. Galiausiai, tai tikrina ir egzaminas – kiek mes sugebam prisiminti, t. y. išmokti per trumpą laiką, o ne ilgai trukus po egzamino dalį to juk ir pamirštame“, – apie brandos egzaminus kalbėjo Prienų Žiburio mokyklos mokinė.

Kaupiamasis balas, U.Revinskaitės teigimu, leistų įvertinti mokinį plačiau: „Svarbu atsižvelgti į daug šiandien itin aktualių dalykų. Visų pirma, tai turėtų būti visuomeniniai gebėjimai, pavyzdžiui, komunikacija ar viešasis kalbėjimas. Labai svarbu ir, kaip minėjau, socialiniai įgūdžiai, emocinis intelektas ar kūrybiškumas. Juk dabar tai visiškai nėra vertinama“, – teigė mokinė.

Motyvuoja mokytis

KTU profesorius Aleksandras Targamadzė remdamasis savo patirtimi kaupiamąjį balą praktiškai taiko jau seniai. Pasak dėstytojo, šis sistema kur kas labiau motyvuoja jaunuolius mokytis. „Besimokantysis mato, kaip balas auga, suvokia, ką praras, jei praleis, sakykime, atsiskaitymus. Kartu tai gali būti ir signalas, kad kažkas yra blogai, ir tą signalą mokinys gauna iš anksto, o ne po to, kai jau nieko nebegalima pakeisti. O tai jaunimui labai svarbu“, – apie kaupiamojo balo sistemos privalumus kalbėjo profesorius.

A. Targamadzė svarstė, kad momentinis įvertinimas, pavyzdžiui, baigiamasis dalyko egzaminas, parodo trumpalaikį lygį, bet jau nebeleidžia koreguoti mokymosi proceso. Profesoriaus jau seniau atlikti tyrimai parodė, kad esant tik baigiamajam įvertinimui vyksta žinių „įpumpavimas“ prieš tokį atsiskaitymą, tačiau reiktų pabrėžti, kad be nuoseklaus darbo įgytos žinios nėra ilgalaikės.