Ar verta nerimauti dėl cholesterolio: kada jis mums naudingas?

Susirūpinti dera ir trisdešimtmečiams

Cholesterolio kiekio kraujyje tyrimus bent kartą per metus rekomenduojama atlikti vyrams, perkopusiems 45 metų amžiaus ribą, bei vyresnėms nei 55 metų moterims. Nuo tokio amžiaus, pasak specialistų, padidėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika.

„Profilaktiškai bent kartą per metus cholesterolio kiekį kraujyje rekomenduojama ir jaunesniems, tarkime, įkopusiems į ketvirtą dešimtį, ypač tuo atveju, jei žmogus dirba įtemptą darbą ir patiria nemažai streso. Jei šeimoje yra turinčių lipidų apykaitos sutrikimų, tyrimus reikėtų atlikti ir dar jaunesniame amžiuje“, -  teigė „MediCA klinikos“ šeimos gydytoja Inga Vencienė.

Periodiškai tikrintis cholesterolio kiekį kraujyje labiausiai rekomenduojama tiems pacientams, kurie patenka į rizikos grupes: „Pagrindiniai rizikos faktoriai – širdies ir kraujagyslių ligos, diabetas. Cholesterolio padidėjimas ypač žalingas ir turintiems antsvorio, mėgstantiems riebų maistą, mažai judantiems, rūkantiems bei patiriantiems didelį stresą. Derėtų nepamiršti ir paveldimumo“.

Vien bendrųjų tyrimų nepakanka

Nors daugelis esame girdėję apie „gerąjį“ ir „blogąjį“ cholesterolį, tačiau, pasak specialistų, vis dar per menkai apie juos žinome ir pernelyg pasikliaujame bendraisiais cholesterolio tyrimais. Anot vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkės Živilės Čestavičienės, pacientų, susirūpinusių padidėjusiu cholesterolio kiekiu, vaistinėse apsilanko dažnai. Tačiau tik retas žino, kad bendrieji tyrimai gali pasakyti daug, tačiau ne viską.

„Svarbiausias rodmuo – ne bendrojo cholesterolio kiekis, o didelio tankio lipoproteinų bei mažo tankio lipoproteinų, kitaip tariant, „gerojo“ ir „blogojo“ cholesterolio, santykis kraujyje. Todėl žmonių visada klausiame, ar jie atliko kompleksinį riebalų tyrimą – lipidogramą. Jei ne – prieš renkantis preparatus labai rekomenduojame jį atlikti“, – aiškino Ž. Čestavičienė.

Trys cholesterolio rūšys

„Gerasis“ cholesterolis, arba DTL – tai didelio tankio lipoproteinai, kurių funkcija organizme yra iš periferinių audinių pernešti „blogąjį“ cholesterolį ir neleisti jam kauptis ant arterijų sienelių. Pagautas „blogasis“ cholesterolis yra nunešamas į kepenis, o iš ten su tulžimi pašalinamas per žarnyną. Dėl šios svarbios funkcijos būtent „gerojo“ cholesterolio organizme turi netrūkti.

„Blogasis“ cholesterolis, arba MTL, – tai mažo tankio lipoproteinai, kurie yra aterogeniški, t.y. linkę skverbtis į kraujagyslių sieneles ir ten oksiduotis, taip skatindami aterosklerozės vystymąsi. Būtent šio, kenksmingojo cholesterolio, organizme turėtų nebūti per daug.

„MTL perteklius kaupiasi organizmo arterijose, sukelia jų sustorėjimą bei susiaurėjimą formuodamas aterosklerozines plokšteles. Taip vystosi aterosklerozė, arterijos gali užsikimšti, o dėl to stipriai išauga infarkto ir insulto rizika“ – aiškino „MediCA klinikos“ gydytoja I. Vencienė.

Egzistuoja ir trečia lipidų rūšis – TG, arba trigliceridai. Jie, anot I.Vencienės, taip pat yra „blogi“, nes gali skatinti aterosklerozę, ypač sergantiems cukriniu diabetu ar metaboliniu sindromu: „Trigliceridų kiekio padidėjimas keičia kitų lipoproteinų funkciją, taigi, esant lipidų disbalansui šie gali tapti aterogeniškais, tačiau dažniau jie tiesiog pažeidžia kasą ir vystosi pankreatitas“.

Gydymui – kompleksinės priemonės

Užfiksavus padidėjusį „blogojo“ cholesterolio kiekį, rekomenduojamas kompleksinis gydymas.

„Pradėti gydyti dislipemiją rekomenduojama nuo gyvenimo būdo ir mitybos įpročių koregavimo. Žalingų įpročių atsisakymas, fizinis aktyvumas bei mitybos keitimas gali duoti tikrai gerų rezultatų, – aiškino I. Vencienė. – Ypač svarbu stebėti suvartojamų riebalų kiekį. Jis neturėtų viršyti 25-30 proc. per dieną suvartojamo kalorijų kiekio. Kita vertus, iš raciono riebalų, ypač augalinės kilmės, visiškai pašalinti taip pat nerekomenduojama, mat jie būtini vitamino E įsisavinimui bei kitoms organizmo funkcijoms“.

„Camelia“ vaistininkė Ž. Čestavičienė teigė, kad žmonės domisi ir maisto papildais, kurie padeda mažinti cholesterolio kiekį kraujyje ir taip užkerta kelią aterosklerozei.

„Pirmiausia išskirčiau žuvų taukus, kurie turi omega-3 riebalų rūgščių. Pakankamas šių polinesočiųjų rūgščių vartojimas apsaugo kraujagyslių sieneles nuo aterosklerozinių plokštelių susidarymo, gerina kraujagyslių sienelių elastingumą, padeda reguliuoti arterinį kraujo spaudimą, mažinti kraujo klampumą, krešėjimą bei trombų susidarymo pavojų – taip yra mažinama išeminės širdies ligos išsivystymo ar jos komplikacijų rizika“, – aiškino vaistininkė.

Pasak jos, profilaktikai naudingi ir česnako bei žaliosios arbatos preparatai, taip pat – lecitinas.

„Lecitinas pasižymi riebalus tirpdančiomis savybėmis, kepenyse jis skaido ir šalina „blogąjį“ cholesterolį bei didina „gerojo“ kiekį. Tiesa, visos šios priemonės yra pagalbinės ir rezultatų duoda, jei yra vartojamos nuosekliai ir racionaliai“, – reziumavo „Camelia“ vaistininkė.