Ūkininkavimo gyslelę paveldėjo iš tėčio

2015-11-30, lrytas.lt
Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Egidijus Vičkus jau penkerius metus ūkininkauja Usėnų kaime, Šilutės rajone. Kaip jis pats sako, polinkį ūkininkauti jis paveldėjo iš tėčio. „Kiek pamenu, nuo mažens padėdavau nudirbti įvairius ūkio darbus. Taip įgijau nemažai praktikos, o papildomų įgūdžių įgijau Šilutės ūkio mokykloje. Todėl sprendimas tapti ūkininku buvo visiškai natūralus“, – pasakojimą pradeda ūkininkas.

Prie ūkio modernizavimo smarkiai prisidėjo ir Europos Sąjungos bei valstybės parama. Pradėjęs ūkininkauti jis, kaip jaunasis ūkininkas, kreipėsi paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programą. E.Vičkus priduria, kad meile ūkiui tėvas užkrėtė abu sūnus – dabar broliai ūkininkauja abu.

Giminystė padeda ūkininkauti

Pirmąjį sklypą – 30 hektarų žemės – E.Vičkui padovanojo tėtis. Tokią pačią dovaną gavo ir brolis. Paklaustas, ar giminystė netrukdo verslui, E.Vičkus šypteli. „Užsiimame skirtinga veikla – mano brolis daugiausiai augina grūdines kultūras, o mano ūkis – mišrus. Visada vienas į kitą kreipiamės, kai reikia pasidalinti technika ar tiesiog patarimo – taip daug paprasčiau ūkininkauti. Esame broliai ir partneriai, bet ne konkurentai“, – pasakoja ūkininkas.

Šiuo metu E.Vičkus turi 260 hektarų žemės. Savo ūkyje jis augina įvairias žemės ūkio kultūras – kviečius, kvietrugius, žirnius, kukurūzus, garstyčias. Dalis žemės paskirta daugiametėms pievoms. Visgi didžioji dalis ūkyje išauginamo pašaro skirta galvijams – jų ūkininkas turi per 250. Iš jų šimtas – melžiamos karvės, kurių pieno produktais džiaugiasi Lietuvos gyventojai.

Didžiausias iššūkis – sustyguoti visus ūkio darbus

Jaunasis ūkininkas pasakoja, kad pati sunkiausia yra pradžia. Nepaisant to, kad ūkininkavimo tradicijas E.Vičkus perėmė iš tėvo, nuo pat mažens buvo puikiai susipažinęs su įvairiais žemės ūkio darbais, vis dėlto reikėjo ir laiko, ir investicijų, kol ūkis pradėjo veikti visu pajėgumu.

E.Vičkus ūkį prilygina muzikos instrumentui. „Ūkis yra didelis mechanizmas ir norint, jog jis veiktų pilnu pajėgumu, reikia nemažai laiko ir pastangų. Tačiau kaip suderintu instrumentu klausytis muzikos yra kur kas maloniau, taip pat ir modernesnis ūkis – daug efektyvesnis, jame dirbti yra maloniau, o investicijos atsiperka“, – pasakoja jis.

Modernesnis ūkis su Europos Sąjungos parama

Pradėjęs ūkininkauti E.Vičkus sulaukė paramos kaip jaunasis ūkininkas. Parama padėjo ūkininkui įsigyti naują traktorių, skirtą įvairiems ūkio darbams. „Su nauju traktoriumi ir darbai greičiau vyksta, ir pačiam daug maloniau dirbti. Kai užsiimi žemės ūkiu, puikiai supranti, kad moderni įranga yra labai svarbi“, – sako jis.

Dar keletą projektų, kurių finansavimui buvo gauta Europos Sąjungos parama pagal įvairias priemones, E.Vičkus paveldėjo iš tėvo. Pavyzdžiui, priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrosios veiklos srities paramos lėšomis jis įsigijo smulkintuvą, priekabą grūdams vežti ir kitą techniką, kuri, kaip pats sako, taupo sąnaudas bei laiką, atliekant visus ūkio darbus.

Kol kas didelių plėtros ar modernizavimo planų E.Vičkus neturi. „Žinoma, jeigu reikės atnaujinti ūkį arba pasitaikys gera proga, būtinai pasinaudosiu galimybėmis“, – priduria ūkininkas.

Jaunieji ūkininkai buvo aktyvūs Per visą paramos teikimo laikotarpį pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ patvirtintos 2674 paraiškos, jauniesiems ūkininkams išmokėta per 99,87 mln. eurų paramos.

Daugiau informacijos apie įsipareigojimus pagal KPP priemones – www.nma.ltzum.lrv.lt. Sužinok naujienas apie paramą pirmas – prisijunkwww.facebook.com/nacionalinemokejimoagentura.


Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!