Kokie buvo 2015-ieji Šilutės rajono ūkininkams?

Povilas BUDVYTIS, Kaimo reikalų skyriaus vedėjas:

- Didžiausia naujiena šiemet ta, kad visas Šilutės rajonas buvo priskirtas užliejamai teritorijai. Dar didesnė naujiena, jog mūsų rajonas užliejama teritorija pavadintas dar 2004 metų vasario 27 dienos žemės ūkio ministro Jeronimo Kraujelio įsakymu Nr. 3D-72. Ir tik šiemet buvo sumažintos išmokos užliejamoje teritorijoje ūkininkaujantiems asmenims. Mažiau ūkininkauti palankiose vietovėse yra skiriama 46 eurų parama už hektarą, o užliejamose teritorijose – 28 eurai.

Mes balandžio mėnesį kreipėmės į Žemės ūkio ministeriją, kad tas išmokas suvienodintų, tačiau aiškaus atsakymo negavome. Praėjusią savaitę dar kartą kreipėmės į ministeriją dėl kainų suvienodinimo, nes 2004 metų ministro įsakymas tebėra galiojantis, niekas jo nepanaikino.

Buvo sausi metai, todėl į Kaimo reikalų skyrių nedaug žmonių tesikreipė dėl melioracijos įrenginių remonto. Kiek galėjome, avarinius gedimus sutvarkėme. Dotacijas gauname tik avariniams gedimams šalinti, pirmiausia yra tvarkomi melioracijos grioviai, rinktuvų įsiurbimo vietos ir žiotys. Tokių lėšų, kad galėtume atlikti rekonstrukcijas, negauname. Šiemet avarinius gedimus pašalinome maždaug dvidešimties ūkininkų žemėse. Tai žiočių sutvarkymai, rinktuvų įsiurbimų ruožai ir kiti smulkūs darbai.

Yra Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų paramos priemonė ,,Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos „Parama žemės ūkio vandentvarkai“. Galima steigti melioracijos sistemų naudotojų asociacijas, ne mažiau kaip 3 ūkininkai, ir teikti paraiškas Nacionalinei mokėjimo agentūrai paramai iš ES struktūrinių fondų drenažo sistemų ir polderių rekonstrukcijai gauti. Didžiausia paramos suma vienam projektui: drenažo rekonstrukcijai skiriama iki 300 tūkst. eurų, polderių – iki 600 tūkst. eurų. Paramos intensyvumas – 80 proc., tai reiškia, kad ūkininkas turi prisidėti 20 proc. savų lėšų.

2014-2020 metų paramos programai pagal minėtąją priemonę „Parama žemės ūkio vandentvarkai“ yra skirta apie 300 mln. eurų. Visos Lietuvos mastu tai yra labai nedideli pinigai. Nes norint atlikti vieno hektaro drenažo rekonstrukciją, reikėtų apie 8 tūkst. eurų lėšų. Šilutės rajone yra 85 tūkst. ha drenuotų plotų, norint juos visus rekonstruoti tektų išleisti beveik visus Lietuvai skirtus tuos 300 mln. eurų.

Lėšų polderiams – per metus 890 tūkst. eurų - prižiūrėti bei remontuoti jau pakanka, ūkininkai retai besiskundžia dėl siurblinių darbo.

Irena OMELIENĖ, vyresnioji specialistė, kuruojanti gyvulininkystę:

- 2015-ieji pieno ūkiams buvo gana sunkūs išgyvenimo metai, kadangi pieno supirkimo kainos yra labai kritusios.

Ypač mažai už pieną gauna smulkieji pieno gamintojai. Štai viena Šilutės rajone pieną superkanti įmonė per mėnesį parduodantiems iki 100 kg pieno moka tik po 13 centų už kilogramą, iki 300 kg – po 14 centų, iki 1 000 kg – po 15 centų...

Pieno gamintojus gelbsti tik parama – paankstinti išmokėjimai už parduotą pieną, pienines karves. Už 2006-2007 kvotos metais parduotą pieną mūsų krašto ūkininkams šiemet išmokėta 0,62 mln. eurų nacionalinė parama. Jau išmokėta ir susietoji parama už pienines karves – po 80 eurų. Iš viso Šilutės rajono pieno gamintojams teko 0,93 mln. eurų. Šiuo metu pradedama mokėti laikinoji išskirtinė parama, paskirta iš Europos Sąjungos ir nacionalinio biudžetų. Iš abiejų biudžetų paskirta po 11,16 eurų (iš viso 22,32 Eur) už parduotą toną pieno. Šilutės rajono pieno ūkiams bus pervesta 0,92 mln. eurų. Europinė dalis jau mokama, turime informacijos, kad iš šalies biudžeto ši parama bus pradėta mokėti maždaug nuo gruodžio vidurio ir iki naujųjų metų visi ūkininkai gaus šią paramą.

Tie, kurie turi paėmę kreditus, galės atsiskaityti su bankais. Šiaip pieno ūkiai dar išgyvena iš santaupų ir iš gautų pinigų už parduotus gyvulius bei kitą žemės ūkio produkciją. Esant tokioms pieno kainoms Šilutės rajono ūkininkai neskuba parduoti karvių – jų skaičius nuo metų pradžios iki lapkričio 1-osios sumažėjo tik 14. O Lietuvoje vien tik per spalį melžiamų karvių sumažėjo 5 tūkstančiais.

Yra Žemės ūkio ministerijos patvirtinta Nacionalinė gyvulininkystės vystymo ir plėtros programa, kurią pamario krašto ūkininkai sėkmingai vykdo. Nuo 2013 metų pradžios iki š. m. sausio 1 dienos rajone galvijų padaugėjo 5 291, o karvių skaičius per tą laikotarpį - 869. Galvijų laikytojų skaičius sumažėjo, tai reiškia, kad ūkiai stambėja.

2014 metais rajono ūkininkai pardavė 53 878 tonas pieno, o pagal mano turimus duomenis, per šių metų pirmuosius 7 mėnesius buvo parduota 37 749 tonos – realiai skaičiuojant pieno kiekis tikrai nemažėja.

Stambiausių pieno ūkių savininkai yra Kazimieras Gudžiūnas – apie 170, Virginija Macijauskienė – 125, Konas Kimbris ir žemės ūkio bendrovė „Sala“ – po 120, Egidijus Kiudys – 110, Kęstutis Butkus, Eugenijus Vičkus ir Vytautas Drukteinis – po 90 melžiamų karvių. Buvęs Kaimo reikalų skyriaus vedėjas Alfredas Stasys Nausėda laiko 40 karvių. Petro Tamavičiaus, kuris pasistatė naują fermą, ūkyje yra dar tik 50 karvių, bet artimiausiais metais jis planuoja didinti karvių skaičių.

Šilutės rajonas ir pagal galvijų, ir pagal karvių skaičių yra antras šalyje, po Šilalės rajono. Dauguma ūkių – pienininkystės ūkiai, todėl mūsų krašto ūkininkams yra sudėtinga išgyventi. Sakome žmonėms – jau yra buvę tų krizių, kažkaip išgyvenome, todėl tikimės, kad galbūt pagerės padėtis. Nes kalbama, kad jau pradėjo stabilizuotis padėtis pasaulinėje pieno rinkoje, didėja pieno supirkimo kainos kitose šalyse.

Šiemet, regis, nė vienas pieno ūkis nedalyvavo europinės paramos programose. O kurie paramą gavo anksčiau ir buvo pasiskaičiavę tuomet buvusiomis supirkimo kainomis, kad savo dalį - paimtus iš bankų kreditus, grąžins gavę lėšas už parduotą pieną, dabar vargsta. Pieno kainos krenta kas mėnesį, pvz, spalio mėnesį jos buvo 9,6 proc. mažesnės nei 2014 metais tuo pačiu laikotarpiu. Didžiausio sumažėjimo būta vasario mėnesį – jei 2014 metais tą mėnesį mokėta 365 eurai už toną, tai šių metų vasarį – tik 229 eurai, arba net 40 proc. mažiau.

Darius LIDŽIUS, vyresnysis specialistas, agronomas:

- Šiais metais buvo labai gražus ruduo, oro sąlygos leido ūkininkams nuimti derlių. Iš kitos pusės – nelabai buvo geri metai dėl to, kad šaltas bei sausas pavasaris ir trūko drėgmės. Ypač tai pajuto žirniai ir kitos ankštinės kultūros.

Šilutės rajonas yra mažiau palanki ūkininkauti teritorija. Čia - mažo našumo žemės, ne tokios kaip vidurio Lietuvoje. Juknaičiuose veikiančiame žemės ūkio kooperatyve „Agromanija“ šiemet prikulta žieminių rapsų 4,1 t/ha, vasarinių rapsų ir žirnių – tik po 3 t/ha, kvietrugių – 4,9 t/ha. Atkreipkime dėmesį į tai, kad „Agromanija“, agronomo Albino Bakučio dėka, laikosi aukštų technologinių reikalavimų, daug tręšiama, kruopščiai prižiūrimi javų pasėliai. O ūkininkai, kurie mažiau tręšia, šiemet derlių gavo prastesnį.

Šiais metais rajone gerai užderėjo kvietrugiai – ūkininkai, kurie vidutiniškai tręšia, vasarinių kvietrugių prikūlė po 4 t/ha, žieminių – net iki 5,7 t/ha. O tie žemdirbiai, kurie mažiau tręšia, prikūlė tik po 3-4 t/ha. Kadangi buvo šaltas pavasaris, sausringa vasara, pasėliams pakenkė įvairios ligos. Anksčiau rugiai ir kvietrugiai būdavo atsparesni ligoms.

Šilutės rajonas daugiau smėlingas, nėra daug derlingų žemių, todėl labiau tinka grikiams auginti. Šiemet tie, kurie vėliau sėjo grikius, išlošė, o anksčiau pasėti grikiai dėl pavasarinių šalnų daug kur nušalo, išdžiūvo. Vidutinis grikių derlingumas buvo 1,6-1,7 t/ha. Galime pasigirti, kad grikių plotai mūsų krašte didėja – šiemet jų auginta daugiau nei 1 100 ha. Tai rodo, kad ūkininkai bando prisitaikyti prie nederlingų žemių, jas išnaudoti. Grikiai reikalauja mažiau priežiūros.

Turime netektį – kol dirbo „Biofuture“ gamykla, galėjome jai sėkmingai parduoti rugius ir kvietrugius.

Galiu pasakyti, kad grūdininkai irgi turi šiokią tokią riziką – išlošė tie, kurie anksti pavasarį sudarinėjo su grūdų pirkėjais fiksuotas sutartis. Tendencija yra kaip visada – kai tik prasideda javapjūtė, prasideda ir grūdų pirkimo kainų mažėjimas. Kadangi praėjusioji žiema buvo šilta ir žiemkenčiai neiššalo, šiemet visoje Lietuvoje pasiektas derliaus rekordas. Susidurta ir su problema, kai buvo perpildyti visi elevatoriai. Uždaryti Šilutės, paskui Tauragės, Kretingos elevatoriai. Taip iš dalies atsitiko ir dėl „Biofuture“, kuri sunaudodavo didelius kiekius grūdų – per parą sumaldavo apie 200 tonų. O dabar tie 200 tonų niekur nedingsta, juos reikia pakrauti į laivus ir eksportuoti. O laivus užsakinėti pradedama tik tada, kai elevatoriai jau būna pilni.

Šie metai buvo nelengvi kaip derliaus realizavimo metai, ūkininkams atsirado naujų rūpesčių. Juk ne visi žmonės turi sandėlius, ne visi turi kur tuos grūdus laikyti. Teko juos ir daržinėse papilti.

Ir grūdų kainos keitėsi – jeigu pavasarį sudarant sutartis ir taikant fiksuotą kainą už kvietrugių toną dar buvo galima gauti 145 eurus, tai nesudariusiems išankstinių sutarčių javapjūtei baigiantis bemokėjo jau tik po 104-107 eurus.

Pasisekė šiemet tik grikių augintojams. Konkurencijos nebuvo, nes grikių neįvežė nei iš Baltarusijos, nei iš Ukrainos, todėl išliko gana aukštos grikių pirkimo kainos – apie 400 eurų už toną. Ir dėl realizavimo nebuvo jokių problemų – kadangi Šilutėje grikių niekas nesuperka, ūkininkai kooperavosi ir vežė juos parduoti į Radviliškį, Jonavą, Varėną ar Prienus.

Bulvėms auginti šiemet irgi buvo gana palankūs metai. Nebuvo drėgmės pertekliaus, o ta sausra mūsų krašte nepakenkė tiek, kiek kituose šalies rajonuose.

INFORMACIJA ŪKININKAMS DĖL VALDŲ ATNAUJINIMO

Informuojame, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. gegužės 15 d. įsakymą Nr.3D-278 „Dėl žemės ūkio valdų registravimo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre“ įregistruotų žemės ūkio valdų valdytojai turi atnaujinti žemės ūkio valdų duomenis Žemės ūkio ir kaimo verslo registre kiekvienais kalendoriniais metais ne vėliau kaip iki tų kalendorinių metų gruodžio 31 d., o dalyvaujantys Lietuvos kaimo plėtros programos priemonėse - iki paraiškos gauti paramą pateikimo.