Rekordas pagerintas: šviesos ir tamsos varžytuvėse Švėkšnoje – 1 627 moliūgai

Tuo metu, kai dienos vis labiau trumpėja, Švėkšnos miestelio žmonės rengia akciją „Mes už šviesą“. Taip tarsi norima pasakyti, kad nors žemę vis labiau gaubia tamsa, yra daugybė norinčių ir galinčių įžiebti šviesą, suteikiančią ne tik grožio, bet ir jėgų. Taip galima manyti dėl to, kad prie šios akcijos prisijungia vis daugiau iš įvairių Lietuvos kampelių paskutinę spalio mėnesio dieną atvykusių žmonių, kurie atsiveža jau papuoštus moliūgus.

Šiemet akcijos organizatoriai išnaudojo ne tik parko atšlaites, kaip anksčiau, bet ir visą parko erdvę. Iš šviečiančių moliūgų buvo kuriamos įvairios kompozicijos. Jas pasiūlė švėkšniškiams talkinantys Klaipėdos universiteto Menų fakulteto studentai. Tad būreliais išdėlioti moliūgai švietė ypatinga šviesa.

Šiame šviesos ir tamsos žaisme pati didžiausia ir džiugiausia vertybė – švėkšniškių (gal ne tik jų) bendruomeniškumas. Akcijoje „Mes už šviesą“ dalyvavo ne tik mokiniai, bet ir visi, kas tik turėjo moliūgų. Akcijos metu daug dirbo moksleiviai: vieni pasitiko svečius ir rodė kelią į parką, kiti buvo pasirengę ant svečių atnešto moliūgo užklijuoti numerį – taip buvo siekiama juos suskaičiuoti. Anot šios akcijos pradininko ir iniciatoriaus, Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos technologijų mokytojo Vaidoto Didžiūno, trijose vietose esančiuose moliūgų žymėjimo postuose, likus kelioms minutėms iki 22 valandos, jau buvo suskaičiuoti 1 627 moliūgai. O tai naujas rekordas! Gal vėliau kas nors gražuolių moliūgų ir dar atgabeno, bet visą dieną juos skaičiavę moksleiviai jau skirstėsi namo.

Svečius čia pat, parke, keptais blynais vaišino veiklieji Švėkšnos neįgaliųjų draugijos nariai, seniūnijos darbuotojos siūlė paskanauti ypatingų pačių keptų gardumynų bei nepaprasto skonio švėkšniškio šerbeto. Kiti kvietė įsigyti iš moliūgų pagamintų uogienių bei kitų skanumynų.

Tą vakarą ir „Vila Genovefa“ buvo ypatingai apšviesta. Čia buvo surengtas koncertas. Vėliau svečiai galėjo aplankyti šią vilą, o nebuvusieji – ir šimtametę Švėkšnos bažnyčią.

Vis dėlto didžiausias įspūdis ir išskirtinis grožis buvo po to, kai ėmė mažėti lankytojų, užgeso specialiai akcijai įžiebti žibintai. Tuomet žvakėmis iš vidaus apšviesti moliūgai išties skleidė ypatingą ir jaukią šviesą, kuri ramios nakties tyloje atsispindėjo ne tik parko medžiuose, bet ir visoje parko erdvėje. Rodės, kad sugrįžo ir ramybe džiaugiasi visų čia kadaise gyvenusių žmonių vėlės.