Naujoji metodika skatins savivaldybių ekonominę plėtrą ir mokestinių pajamų augimą

Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodika buvo pakeista, vykdant Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatas.

Nuo kitų metų savivaldybės biudžetui tenkanti Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis bus apskaičiuojama remiantis nauju kriterijumi – konkrečios savivaldybės teritorijoje ir visoje Lietuvoje tuo pačiu laikotarpiu vidutiniškai vienam gyventojui tenkančio GPM santykiu.

Toms savivaldybėms, kurių prognozuojamos pajamos iš GPM vienam savivaldybės gyventojui yra mažesnės nei vidutinės visų savivaldybių prognozuojamos pajamos iš GPM vienam gyventojui, savivaldybės biudžetui skiriama GPM dalis (procentais) nustatoma 100 procentų.  

Tos savivaldybės, kurių prognozuojamos pajamos iš GPM vienam savivaldybės gyventojui yra didesnės nei vidutinės visų savivaldybių prognozuojamos pajamos iš GPM vienam gyventojui, tampa „donorėmis“, t.y. dalis jų iš GPM gautų lėšų perskirstomos kitoms savivaldybėms.

Iki šiol „donorės“ negaudavo lėšų vadinamiems išlaidų struktūrų skirtumams, kuriuos lemia nuo savivaldybių veiklos nepriklausantys objektyvūs veiksniai, išlyginti. Su naująja savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodika visoms savivaldybėms, įskaitant ir „donores“, bus apskaičiuojamos ir skiriamos lėšos, atsižvelgiant į minėtus veiksnius: vietinių kelių ir gatvių ilgį, savivaldybės teritorijos plotą, pensinio amžiaus gyventojų skaičių, ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų skaičių ir kitus rodiklius, turinčius įtakos savivaldybių išlaidoms.

Tai reiškia, kad visos savivaldybės 2016 m. turės garantuotus pajamų šaltinius papildomiems išlaidų pokyčiams finansuoti, o jų 2016 metų pajamos nebus mažesnės, negu turėtos 2015 biudžetiniais metais.

Savivaldybių suinteresuotumą skatinti ekonomikos plėtrą bei mokestinių pajamų augimą savo teritorijoje turėtų paskatinti ir įstatymo projekte siūloma nuostata neberiboti savivaldybių biudžetų prognozuojamų pajamų augimo.