Pirmųjų žiemos avarijų priežastys slypi ne tik padangose, bet ir vairuotojų galvose

Lietuvoje visi keliai yra suskirstyti į skirtingus priežiūros lygius. Vieni prižiūrimi visą parą, kiti barstomi rečiau. Tačiau vairuotojai reikalauja vieno – idealios kelio dangos visur, kur jie bevažiuotų.

Taip niekada nebuvo ir nebus, tad automobilių vairuotojai turėtų suprasti, kad pirmiausia jų sveikata ir saugumas yra jų pačių rankose. Pirmųjų gruodžio mėnesio avarijų priežastys – prastos padangos, nesugebėjimas įvertinti eismo sąlygų, savo vairavimo įgūdžių, saugaus greičio nepasirinkimas. Kiekvienais metais prasidėjus žiemai situacija kartojasi, mat vairuotojai dar važiuoja tarsi vasarą, o eismo sąlygos – jau žieminės.

Dar ne visi supranta, kad saugus greitis nėra tas pats, kas maksimalus leistinas greitis. Posūkyje galima nuo kelio nulėkti važiuojant ir 30 km/val. greičiu. Ypač jei jūs ant automobilio užsidėjote žiemines padangas, apie kurias prieš žiemą sakėte – „dar vienam sezonui užteks“.

Neįvertina pavojų

„Kai prasideda pirmieji šaltukai ir pirmas ledas, vairuotojai dažnai nekeičia savo važiavimo įpročių ir nesitikrina, kokia yra kelio danga. Kai aplink nėra automobilių, reikėtų pastabdyti ir pasižiūrėti, kaip automobilis elgiasi ant kelio. Dažnai būna taip, kad žmonės važiuoja neįsitikinę, kokia yra danga. Jei keletą dienų temperatūra laikėsi žemiau nulio, kelias atšalo, prasidėjus lijundrai ant jo labai greitai gali susiformuoti plikledis, nors lauke temperatūra ir balansuoja ties nulio riba. Iš apačios sklindantis šaltis tą vandenį sutraukia ir pasidaro ledas“, – sako Lietuvos automobilių kelių direkcijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis.

Dar viena Vidmanto Pumpučio įvardyta priežastis – padangos. Saugaus eismo specialistas teigia pastebintis, kad ne visi vairuotojai rūpinasi padangomis.

„Vairuotojai, kurie važinėja universaliomis padangomis, turėtų būti ypač budrūs esant plikledžiui. Kiek teko domėtis, būtent su „silpnesnėmis“ padangomis važiuojantys vairuotojai ir sukelia daugiausia įvykių, kai atsitrenkiama į galą. Vairuotojai dažnai naudoja senas, neaišku kokio amžiaus padangas. Jos dažnai į Lietuvą atkeliauja iš Vokietijos padangų sąvartynų. Tos padangos nedirba taip, kaip turėtų. Nors protektorius ir būna didesnis nei minimali trijų milimetrų riba, bet bandymai Vilniaus Gedimino technikos universitete parodė, kad esant slidžiai kelio dangai senos padangos tampa pavojingos“, – tvirtina V.Pumputis.

Rusiška ruletė su žiema

Išvydęs internete publikuotas pirmųjų žiemos avarijų nuotraukas prabilti nusprendė ir Rokas Lipeikis. Padangų prekybos įmonei „Egzotika“ vadovaujantis panevėžietis tvirtina esąs pasibaisėjęs, kokiomis padangomis žmonės drįsta važiuoti.

„Man gaila tų žmonių, kurie net nesupranta, kad kieto mišinio žieminės ir dar padilusios padangos tikros žiemos sąlygomis yra visiškai bejėgės. Tai tarsi rusiškos ruletės žaidimas su žiema. Užtenka vieną kartą netinkamoje vietoje paslysti kelis metrus į šoną ir pasekmės gali būti labai žiaurios.

Tokios padangos visiškai neskirtos važiuoti apledėjusia danga ir esant žemai temperatūrai. Jos kuriamos ir gaminamos specialiai Vidurio Europai, kur bet koks žiemos pasirodymas keliuose paprastai sukelia chaosą. Žmonės naiviai įsivaizduoja, kad esant šiltesnei temperatūrai nebereikia tikrų žieminių padangų.

Pirkėjas padangas renkasi pagal vokiškų testų rezultatus ir nesupranta, kad jos mūsų sąlygomis tinkamos tik dviems, trims savaitėms – kai nėra plikledžio.

Žiema keliuose juk tęsiasi iki kovo ar dar ilgiau, o sąlygos būna tikrai ne kaip lapkritį. Dabar didelė dalis pirkėjų perka ne tai, kas juos tikrai apsaugotų, o vokiškų testų rezultatus ir etikečių raides. Tai yra visiška nesąmonė.

Žiemą aš asmeniškai važiuoju tik su dygliuotomis padangomis, nes puikiai suprantu, kad net ir turėdamas milžinišką patirtį ir išlavintus įgūdžius valdyti mašiną pačiomis sudėtingiausiomis sąlygomis, negaliu numatyti tikros žiemos sąlygų – ypač juodojo ledo, kuris apskritai sunkiai matomas, net neblizga nuo automobilio šviesų.

Man svarbiausiai saugiai ir greitai nuvažiuoti nuo taško A į tašką B, o ne sunkiai dirbti vairuojant įsitempus ir bandant atspėti, ar posūkyje bus ledo, ar ne, ar nuslysiu į priešpriešinio eismo juostą, ar išsilaikysiu savojoje“, – tvirtina daugkartinis Lietuvos ralio čempionas ir padangų specialistas Rokas Lipeikis.